Eiti į turinį

monika

Moderatoriai
  • Viso žinučių

    123
  • Užsiregistravo

  • Buvo prisijungęs

  • Days Won

    34

monika last won the day on July 28 2013

monika had the most liked content!

Nario reputacija

335 Puiki reputacija

Apie monika

  • Rangas
    Užkietėjęs narys

Profilio informacija

  • Lytis
    Slapta
  1. Mano įspūdingiausias trofėjus ne nušautas šernas, stirna ar kiškis, o netikėtai sutiktas laukinis stirninas, kuris leidosi ne tik nufotografuojamas bet ir paglostomas.
  2. Atsakomybė, kylanti dėl teisės aktų reglamentuoajančių medžioklę pažeidimų ATPK, 85 straipsnis. Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytų medžioklės vadovo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas – užtraukia medžioklės vadovui įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų litų. Medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Laukinių gyvūnų, nepriskiriamų medžiojamiesiems gyvūnams, medžiojimas arba gyvūnų, kuriuos galiojantys teisės aktai medžioti draudžia, medžiojimas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais – užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. ATPK aktuali redakcija - http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=437321
  3. Medžioklinio šuns dresūra Visi esame girdėję, bent keletą medžioklinių šunų veislių, tokių kaip Labradoro retriveris, Kurtsharas, Veimaro trumpaplaukis paukštšunis, Biglis, Taksas… Visi šie šunys yra ne tik mūsų draugai namuose, bet, taipogi, skirti medžioklei. Kaip dresuoti medžioklinį šunį? Medžiokliniai šunys daug aktyvesni už kitus šunis, todėl jiems būtina fizinė iškrova prieš paklusnumo mokymą. Daugumai šių šunų, jei ketinate su jais medžioti, reikalingos tik pagrindinės taisyklės. Jei tokį šunį mokysite bendrojo paklusnumo programos, galite užgniaužti norą medžioti. O kaip išmokyti tokį šuniuką medžioti? Štai keletas patarimų: 1 žingsnis. Visų pirma mokykite savo šunį surasti ir atnešti daiktą. Naudokite teniso kamuoliuką arba minkštą žaislą. Mokykite lygiame savo kiemo plote. Naudokite daiktą, su kuriuo šuo negali visada žaisti, geriau, unikalų daiktą. Jei šuo visada žaidžia su šiuo daiktu, jis gali nesidomėti juo. 2 žingsnis. Leiskite šuniui stebėti Jus, kai metate daiktą, parodykite, kur jis nukrito. Duokite aiškią komandą atnešti. Kasdieninė praktika padės Jūsų šuniui suprasti, ko iš jo norite. Jis susies komandą su veiksmu. Būkite kantrūs, mokydami šio veiksmo, nes tai yra medžioklės pagrindas. 3 žingsnis. Priverskite savo šunį sėdėti šalia Jūsų. Išmeskite daiktą, uždenkite šuns akis anksčiau, negu daiktas nukrenta ant žemės ir duokite komandą atnešti. Taip šuo išmoks surasti daikto vietą, naudodamas uosle ir atnešti objektą Jums. 4 žingsnis. Kad Jūsų šuo patikėtų savimi, daiktą meskite trumpo nuotolio viduryje ir iš pradžių – uždaroje erdvėje. Vėliau praktikuokitės atviroje erdvėje ar net aukštoje žolėje. Padrąsinkite savo šunį ieškoti jo mėgstamais žodžiais, tokiais kaip „ieškok”, kai jis pasiduoda ir netenka vilties surasti. Nepamirškite pagirti šuns kąsniu ir pagyrimu, kai randa daiktą. 5 žingsnis. Įvyniokite daiktą į audeklą ar įdėkite į krepšį. Taip paruoštą daiktą paslėpkite. Tokiu būdu supainiosite kvapus, šuniui taps sunkiau rasti daiktą. Mokykite savo šunį skirtingose vietose, kad jis priprastų dirbti nuosekliai. 6 žingsnis. Supažindinkite šunį su planuojamo medžioti gyvūno kvapu. Paruoškite savo šunį medžioti būtent tame plote, kuriame planuojate, supažindinkite su vietove. Bei nepamirškite pripratinti prie šūvio. Kai kurie šunys skirti atnešti paukščius iš vandens. Pirmieji mokymo žingsniai tokie patys, bet reikia nepamiršti pripratinti ieškoti ne tik pievoje, bet ir vandenyje. Parengta pagal http://www.gamebird-hunter.com Daugiau informacijos apie šunų dresūrą galite rasti: http://www.reksas.lt/medzioklinio-suns-dresura/
  4. Ukmergės rajono gyventojų verslas – neteisėta medžioklė ir žvejyba Ukmergėje 2012 m. gruodžio 11 d. aplinkos apsaugos inspektoriai policijos pareigūnų pagalba sulaikė ilgai ieškomus brakonierius. Želvos sen. Laumėnų k. gyventojų neteisėtas medžioklės ir žvejybos verslas buvo sužlugdytas. Neteisėtus medžioklinius ginklus, spąstus ir žvejybos tinklus brakonieriai laikė vieno iš jų sodyboje. Atliekant kratą rasti iš spąstų neišimti žvėrys, iš ko galima spręsti apie intensyvų brakonieriavimą. Aplinkosaugos ir policijos pareigūnai konfiskavo visus neteisėto verslo įrankius bei sumedžiotus gyvūnus. Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, be to brakonieriams teks atsakyti už laukinei gyvūnijai padarytą žalą. Daugiau informacijos: http://vrd.am.lt/VI/index.php#a/6525
  5. Reido Utenos RAAD teritorijoje rezultatai 2012 m. gruodžio 15 d. Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai dirbo Utenos RAAD kontroliuojamoje teritorijoje - Anykščių rajone. Atliekant medžiotojų klubo ,,Debeikiai“ neplaninį patikrinimą į pirminę žvėrių apdorojimo aikštelę atvykę pareigūnai rado jau išdorotus sumedžiotus žvėris. Medžioklės lape buvo įrašytos dvi sumedžiotų danielių licencijos, dvi stirnos ir du šernai. Aplinkos apsaugos pareigūnams įtarimą sukėlė didelis išdorotų gyvūnų dalių kiekis. Sudėjus išdorotų gyvūnų dalis buvo nustatyta, kad varominėje medžioklėje viso buvo sumedžioti 5 danieliai. Kaip vėliau paaiškėjo 3 danielius neteisėtai sumedžiojo Kauno miesto gyventojas D. P., Utenos miesto gyventojas T. P. ir Anykščių miesto gyventojas A. K.,taip viršydami sumedžiotų gyvūnų skaičių, negu buvo turima licencijų šiems gyvūnams sumedžioti. Už Medžioklės LR teritorijoje taisyklių pažeidimus minėtiems asmenims surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai, paimti medžiokliniai šautuvai ir pagal LR ATPK 85 str. 4 dalyje numatytas sankcijas jiems gresia teisės medžioti atėmimas nuo vienerių iki trejų metų su medžioklinių ginklų konfiskavimu, bei už gamtai padarytą žalą teks atlyginti 3350 Lt . Daugiau informacijos: http://vrd.am.lt/VI/index.php#a/6539
  6. Užsienio medžiotojai už lietuviškus žvėris moka tūkstančius litų Lietuvos miškuose medžiojančius vokiečius ir skandinavus vilioja mūsų žvėrių iltys ir ragai, tačiau tik retas kuris iš jų nori nušautų žvėrių mėsos. Kaip GRYNAS.lt teigė miškų urėdijų atstovai, užsienio medžiotojų, norinčių atvykti į Lietuvą pamedžioti, yra daugiau nei gali mūsų miškai priimti, todėl jų vizitai kruopščiai planuojami. Savo ruožtu komercinę medžioklę organizuojančios privačios įmonės vadovas sako, kad užsienio turistų galėtų atvykti ir daugiau, jei tik valstybės politika būtų tam palanki. Medžiotojų skaičių riboja Užsienio turistui, norinčiam atvykti į Lietuvą pamedžioti, tereikia turėti Europos Sąjungos (ES) medžiotojo bilietą bei pasą ginklams laikyti ir juos transportuoti. Ne ES piliečiams, pavyzdžiui, mūsų kaimynams baltarusiams ar rusams, reikalingi specialūs leidimai. Komercinės medžioklės paslaugą užsieniečiams teikiančios bendrovės „Hubertus Baltic“ vadovas Paulius Rakštys GRYNAS.lt pasakojo, kad kasmet sulaukiama nuo 50 iki 200 užsienio medžiotojų. Daugiausia jų atvyksta iš Olandijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos. Vokiečiai ir švedai - dažni svečiai ir Kretingos nei Rokiškio miškų urėdijose. Šių miškų urėdai pasakojo, kad užsienio medžiotojus priima kasmet, tačiau jų kiekį riboja. „Norinčiųjų yra daug, bet yra tam tikra talpa. Mūsų medžioklės plotai, priklausantys urėdijos valdoms, yra nedideli – miškų yra apie 6 tūkst. hektarų. Labai daug svečių priimti negalime, o tie, kurie pas mus pabūna, nori sugrįžti kitą kartą“, - sakė Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas. Jam antrino ir Rokiškio miškų urėdas Rimantas Kapušinskas, sakydamas, kad dalis medžiotojų medžioklės laiką užsisako iš anksto ir jau rezervuojasi vietas kitiems metams. „Atvyksta grupės po 10-12 žmonių, daugiausiai iš Vokietijos, yra buvę ir švedų, prancūzų“, - sakė R. Kapušinskas. Tikslių skaičių, kiek per metus tokių užsienio medžiotojų apsilanko Rokiškio miškuose, pašnekovas neįvardijo, tačiau teigė, kad juos galima būtų skaičiuoti dešimtimis. Vieni užsieniečiai atvyksta vien medžioklei, kiti užklysta į miškus savo verslo kelionių metu (jeigu turi medžiotojo pasą, šautuvą gali išsinuomoti). Yra ir dar viena atvykstančiųjų užsienio turistų kategorija – tie, kurie užsiima fotografijų medžiokle. Tokie žmonės atvažiuoja tik su fotoaparatais, vaizdo technika ir lygiai taip pat sėdi bokšteliuose, stebi gamtą, ją filmuoja, bet nieko nešaudo. Lietuva patraukli gamta ar kainomis? Kalbinti pašnekovai vieningai sutarė, kad užsienio medžiotojus Lietuva traukia nepažinta gamta ir natūraliais miškais. Buvo nesutarta tik dėl kainų, ar jos užsieniečiams Lietuvoje mažesnės nei savose šalyse. „Ir paslaugų, ir medžiojamų gyvūnų kainos jau daugiau mažiau susilygino su lenkais, estais, vokiečiais. Gali būti, kad jie nori pamatyti mūsų kraštą, pažiūrėti mūsų natūralius miškus, pabendrauti su Lietuvos gyventojais. Manau, šitie dalykai užsieniečius traukia“, - aiškino P. Rakštys. Rokiškio miškų urėdas R. Kapušinskas svarstė, kad viena iš priežasčių, kodėl užsieniečiai atvyksta į Lietuvą, gali būti kainų skirtumai: „Lietuvoje jiems gali būti pigiau“, - sutiko urėdas. Kretingos urėdo A. Baranausko nuomone, užsieniečiams visų pirma svarbi gamta ir tik paskui kiti klausimai: „Užsieniečiai nori pažinti mūsų miškus, pažinti Lietuvą. Tiems, kurie yra medžiotojai, labai įdomu, kaip pas mus medžioklės reikalai tvarkomi, ko galima pasimokyti“. Anot P. Rakščio, medžioklinių kelionių kaina priklauso nuo ketinamų medžioti paukščių ar žvėrių rūšies, laiko praleisto medžioklėje ir sumedžiotų laimikių kiekio. „Priklauso, kokį viešbutį turistas pasirenka, kokį maitinimą, kitus paslaugų tarifus, kurie skiriasi. Vidutiniškai žmonės atvyksta 3-4 dienoms, kartais savaitei. Viena diena (įskaičiuojant viešbutį) gali kainuoti maždaug nuo 100 iki 200 eurų (apie 350-700 Lt)”, - sakė komercinės medžioklės paslaugą teikiantis verslininkas. Į šią sumą neįeina sumedžiotų žvėrių įkainiai, kurie yra nustatomi valstybės. „Pavyzdžiui, sumedžioto raguotojo elnio didelis trofėjus gali kainuoti ir 5-7 tūkst. eurų (17-24 tūkst. Lt), bet čia bus išskirtinis atvejis“, - patikslino P. Rakštys. Kretingos miškų urėdija už medžioklės organizavimą ima 150 litų mokestį vienam asmeniui vienai dienai. Mokestis gali kisti priklausomai nuo pasirinktos medžioklės rūšies (brangiausia (300 Lt) įkainota kanopinių žvėrių medžioklė su 10 ir daugiau varovų bei šunimis). Apie 200-300 Lt kainuoja užsieniečio apgyvendinimas. Perka trofėjus, mėsą palieka Už Lietuvos miškuose sumedžiotus žvėris tiek Lietuvos, tiek ir užsienio medžiotojai moka tokius pačius nustatytus tarifus. Tiek vieniems, tiek ir kitiems leidžiami medžioti tie patys žvėrys, užsieniečiams netaikomos jokios išimtys. Iš trofėjų daugiausiai kainuoja briedžio ragai (apie 2-7 tūkst. Lt), pigiausi – stirnos (100-3 tūkst. Lt). Už sumedžioto vilko trofėjus (kailį ir kaukolę) prašoma 1760 Lt, pilkąjį kiškį – 45 Lt, o bebrą – 250 Lt. Žvėrienos kainos prasideda nuo 4-5 Lt/kg. „99,9 proc. užsienio medžiotojų apie mėsą net negalvoja, jie sumoka, kas priklauso, ir palieka mėsą mums, su kuria mes turime vargo, kol parduodame. Yra tokių atvejų, kad paima mėsos, bet tik po 2-3 kg ir būtinai prašo pasakyti, kaip ta mėsa paruošiama pas mūsų šeimininkes. Jie čia atvažiuoja tikrai ne dėl mėsos, atvažiuoja dėl gražios gamtos, dėl to, kad mūsų miškuose pakankamai gausu žvėrių“, - sakė Kretingos miškų urėdas. Jo teigimu, už surinktus pinigus iš užsienio medžiotojams organizuojamų medžioklių, Kretingos urėdija sumoka 21 proc. PVM į valstybės biudžetą, o likusius pinigus skiria populiacijų gausinimui, naujų rūšių įveisimui: „Savo planuose artimiausiu metu norime įveisti danielius, kad būtų įdomesnė banda […] Mūsų iš medžioklės gauti pinigai sudaro labai nedidelį procentą mūsų gaunamų pajamų“. Kad užsieniečių nedomina sumedžiotų žvėrių mėsa patvirtino ir Rokiškio miškų urėdas. Jis teigė, kad tarp populiariausių užsienio medžiotojų laimikių Lietuvoje be konkurencijos yra šernai. Medžioja užsienyje ir lietuvaičiai “Hubertus Baltic“ vadovas P. Rakštys GRYNAS.lt teigė, kad ne tik užsieniečiai atvyksta į Lietuvą pamedžioti, bet ir lietuviai medžiotojai traukia į užsienio šalis. Tai juos skatina daryti ir šalių žvėrių įvairovė, skirtingos jų medžiojimo taisyklės. „Pavyzdžiui, Lietuvoje pas mus leidžiama sumedžioti žymiai mažiau briedžių nei Latvijoje. Vilkų medžioklė pas mus irgi licencijuojama, o Latvijoje, Baltarusijoje vilkų medžioklė neapribojama. Kitos šalys turi tam tikrų privalumų, kurių mes neturime, dėl to ir lietuviai vyksta į svečias šalis. Pavyzdžiui, olandai savo šalyje neturi varovinių medžioklių, todėl jie atvyksta pas mus. Taip ir keičiamės“, - sakė P. Rakštys. Jo teigimu, tiek vykstančių lietuvių medžioti į kitas šalis, tiek ir kitų šalių medžiotojų, atvykstančių į Lietuvą, skaičiai yra panašūs. „Žvėrys – tai ne grybai. Jeigu per daug išmedžiosi, sunaikinsi motininę bandą, jų mažės. Žvėris pirmiausia reikia priauginti, mes pagal visus reikalavimus, atsižvelgdami į žvėrių biologiją, stengiamės, kad medžioklė nepakenktų. Jeigu mes viską išmedžiosime, arba kas nors kitas atvažiuos pas mus ir išmedžios, mūsų miškai bus tušti ir niekam neįdomūs“, - sakė A. Baranauskas, pridurdamas, kad sumedžiojamų žvėrių skaičius nuo daug ko priklauso: nuo vėjo, oro sąlygų, visos eilės faktorių. Vieną dieną medžioklės būna sėkmingesnės, kitą – tuštesnės. P. Rakštys tikino manantis, kad užsieniečių medžiotojų į mūsų šalį galėtų atvykti ir daugiau, bet prie to turėtų prisidėti ir mūsų šalies politikai. „Šios paslaugos (komercinės medžioklės – red. past.) poreikis labiausiai priklauso nuo mūsų valstybės politikos. Kada politika yra orientuota į užsieniečių medžiotojus, jų atvykimas yra dažnesnis, o kada dėmesys skiriamas vietiniams medžiotojų nariams, verslininkams, politikams, tada medžioklė iš užsienio šiek tiek pristabdoma. Dabar kurį laiką buvo sąstingis, bet labai tikimės, kad keičiantis valdžiai mes vėl veidu atsisuksime į užsieniečius“, - vylėsi P. Rakštys. Kasmet - per 600 užsienio medžiotojų Generalinės miškų urėdijos duomenimis, komercinės medžioklės plotus turi 21 miškų urėdija Lietuvoje. Iš viso komercinę medžioklę galima vykdyti 78 tūkst. ha arba 3,6 proc. Lietuvos miškų. Miškų urėdijose, tvarkančiose profesionalios medžioklės plotus, kasmet medžiokles užsako per 600 užsienio ir 3200 Lietuvos medžiotojų. Pastaraisiais metais profesionalios medžiokles plotuose sumedžiojama vidutiniškai apie 1600 vnt. kanopinių žvėrių (iš jų 1000 šernų, 200 tauriųjų elnių, 300 stirnų ir apie 800 vnt. smulkiųjų žvėrių kasmet. Už sumedžiotus žvėris ir suteiktas paslaugas per metus gaunama apie 1,5 mln. Lt. pajamų. „Atskirų duomenų apie užsienio piliečių sumedžiotą žvėrių kiekį Generalinė miškų urėdija nerenka, tačiau pagal statistines ataskaitas galima teigti, kad apie 30 proc. pajamų gaunama organizuojant medžiokles užsienio piliečiams“, - sakė Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis. DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://grynas.delfi.lt/aplinka/uzsienio-medziotojai-uz-lietuviskus-zveris-moka-tukstancius-litu.d?id=60224309#ixzz2Fa5Ird3G
  7. saulute

    Ančių medžioklė su medžiokliniu šautuvu
  8. Naujieji brakonieriai medžioja lankais Stopkadras/DELFI.TV / Aplinkosaugininkai konfiskuoja ne tik įprastus medžioklinius šautuvus „Stirnienos kepsnys gerame restorane kainuoja bent pusšimtį litų, o štai bauda už brakonierių nelegaliai sumedžiotą stirniuką siekia vos kelis šimtus litų“, - šitaip kalbėdami pusiau juokais, pusiau rimtai aplinkosaugos pareigūnai aiškina niekaip nemažėjančius brakonieriavimo Lietuvos miškuose mastus. Kas - su kilpomis, kas - su spąstais, o kas - netgi su lanku ar nelegaliai laikomu šautuvu pėdina į mišką draudžiamo laimikio. Vis dėlto kartais pačiu netinkamiausiu metu brakonieriams tenka išvysti aplinkosaugos pareigūnų automobilį. Kaip aplinkosaugininkai „suuodžia“, kada ir kurioje vietovėje gali būti brakonieriaujama, ir kas pareigūnus atveda į sodybas, kuriose kaip tik kepami ką tik sumedžiotos žvėrienos kepsniai, šiame reportaže aiškinasi GRYNAS.lt. Straisnį bei reportažą galite peržiūrėt paspaudus šią nuorodą: http://grynas.delfi.lt/tv/aplinkosauga-is-arti-naujieji-brakonieriai-medzioja-lankais.d?id=60208583#ixzz2EwBoxi8m
  9. Emigrantai grįžta brakonieriauti: prie nušautos stirnos rastas automobilis švediškais numeriais Gruodžio 12 d. užregistruotas pranešimas, kad Telšių rajone miške rasta nušauta stirna. Anot pranešėjo, ją nušovė brakonieriai, netoliese stovi automobilis. Policija nustatė, kad pievoje stovi automobilis „Volvo V40“, numeriai išduoti Švedijoje, nuo automobilio už 20 metrų krūmuose rastas maišas su stirnos kailiu bei kitomis atliekomis. Įvykio tyrimo metu nustatyta, kad automobilis priklauso 1985 m. gimusiam Upynos kaimo (Telšių raj.) gyventojui. Įvykį toliau tiria Telšių aplinkos apsaugos agentūra. Per pirmąjį šių metų pusmetį valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, išaiškino daugiau kaip septynis šimtus šiurkščių gyvūnijos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimų – pustrečio šimto daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tai itin sustiprintos aplinkosauginės kontrolės išdava. Kaip sakė AAA Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis, brakonieriams išaiškinti regioninių aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai rengia vis daugiau reidų ir ypač daug dėmesio skiria šiurkštiems pažeidimams atskleisti. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį buvo organizuota beveik 1800 reidų. Kaip rodo jų rezultatai, labiausiai nepaisoma žvejybos taisyklių – nustatyti 644 pažeidimai. Daugiausia tokių pažeidimų išaiškinta Klaipėdos regione – 162. Noras pasipelnyti iš neteisėtos žvejybos brakonieriams dažnai baigiasi nemažais nuostoliais, nes tenka ne tik sumokėti administracinę baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. O sumos gali būti ir tūkstantinės. Antai du Švenčionių rajono gyventojai, baigiantis pavasariui neteisėtai žvejoję Ūsių ežere Ignalinos rajone, per anksti apsidžiaugė, penkiolika pastatytų tinklų sugavę arti 90 lydekų ir dar 60 kitokių žuvų. Abiem pažeidėjams buvo skirtos 450 Lt baudos ir pateiktas 10,4 tūkst. litų ieškinys gamtai padarytai žalai atlyginti. Vienas šiurkščiausių medžioklės reikalavimų pažeidimų, su kuriais aplinkosaugininkai susidūrė pirmąjį pusmetį, – tai neteisėtas laukinių gyvūnų medžiojimas šalia atokios Rudžionių kaimo Širvintų rajone sodybos, miškelyje įrengus jiems šėryklą. Vasario mėnesį brutalius brakonierius sulaikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, pasitelkę pagalbon policijos pareigūnus. Vienam pažeidėjui skirta 2,5 tūkst. litų, kitam pažeidėjui – 3 tūkst. litų administracinė bauda. Jiems taip pat teks atlyginti daugiau kaip tūkstančio litų gamtai padarytą žalą. Iš pažeidėjų konfiskuoti visi brakonieriavimo įrankiai ir priemonės. Už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais vienam iš pažeidėjų gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Už gyvūnijos naudojimo reikalavimų pažeidimus šių metų pirmąjį pusmetį iš viso buvo skirta daugiau kaip 364 tūkst. litų administracinių baudų. Už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą pateikta 296,6 tūkst. litų civilinių ieškinių – dvigubai daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Gerokai daugiau konfiskuota ir brakonieriavimo įrankių bei priemonių. Pareigūnai iš pažeidėjų paėmė per tūkstantį tinklinių žvejybos įrankių – pusantro šimto daugiau nei per visus praėjusius metus (pernai buvo paimti 873 tinklai). Daugiausia tinklų konfiskuota Klaipėdos (299) ir Utenos (206) regionuose. Neteisėtai žvejoję pažeidėjai taip pat neteko dešimties valčių, apie 450 draudžiamų mėgėjiškos žūklės įrankių. Iš medžioklės taisykles pažeidusių asmenų paimta 15 medžioklinių šautuvų, per šimtą kitų draudžiamų medžioklės įrankių – spąstų, kilpų. Kadangi daugiausia pažeidimų padaroma po darbo valandų, aplinkosaugininkams tenka budėti ir naktimis. Aptikti brakonierius padeda specialūs naktinio matymo prietaisai, termovizoriai ir kita nauja neseniai įsigyta stebėjimo įranga. Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais: Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072 Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706 Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494 Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870 Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833 Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876 Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859 Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407 Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598. Informacijos šaltinis: http://grynas.delfi.lt/aplinka/emigrantai-grizta-brakonieriauti-prie-nusautos-stirnos-rastas-automobilis-svediskais-numeriais.d?id=60220469#ixzz2EwAYcra8
  10. imantas.b

    Ginklas butaforinis
  11. st.justina

    G36
  12. Sagittarius

  13. Dowi

    MG3
  14. Dowi

    Ginklas: FN MAG
  15. Karina

×