Jump to content

GedZju

Administracija
  • Content Count

    80
  • Joined

  • Last visited

  • Days Won

    6

GedZju last won the day on May 18 2015

GedZju had the most liked content!

Community Reputation

12 Gera reputacija

About GedZju

  • Rank
    Užkietėjęs narys
  • Birthday 02/11/1990

Profilio informacija

  • Vardas
    Gediminas
  • Pavardė
    GedZjune
  • Lytis
    Vyras
  • Miestas
    Vilnius
  • Pomėgiai
    Šaudymas, akrobatika

Kontaktai

  • Tel. nr.
    864114169
  • El. paštas
    gedzju@gmail.com
  • Skype
    GedZju2

Recent Profile Visitors

8,068 profile views
  1. Medžioklė, deja, vis labiau ir labiau tampa neprieinama: tai paukščių gripas, tai gaisro rizika, tai prasidėjo medžioklės sezonas, o paukščių dar nėra arba jau nėra. Ar maža priežasčių, dėl ko medžioklė gali nepasisekti! O Sportingas pasirodė ne tik stebėtinai demokratiškas, tačiau ir prieinamas finansiniu požiūriu. Beje, Sporting’as medžiotojui puiki treniruotė ne sezono metu. Juk Sporting‘as, arba, kaip jis vadinamas, sportinis - medžioklinis šaudymas, skirtingai nuo persekiojimo ar tykojimo medžioklės būdų, šauliui nediktuoja, su kokiu ginklu eiti į šaulio aikštelę (stendą). Būtent čia ir yra didelis Sporting‘o privalumas: jūs einate į aikštelę su turimu medžiokliniu šautuvu. O ir taikinių skrydis yra labai įvairus, skrydžių trajektorijomis tikrai imituoja medžiojamų paukščių skrydį. Galiu pridurti, jie skraido bet kokiu oru, kas dar svarbiausiai, - pagal jūsų komandą. Kitas Sportingo privalumas yra tai, kad kiekvienas taikinio skrydis yra tikrai unikalus. Jeigu kada nors buvote olimpinių stendinio šaudymo sporto šakų varžybose, tikriausiai pastebėjote, kad visi taikinių skrydžiai yra griežtai reglamentuoti. Taikinio skrydis "A" stende vienoje šalyje nesiskirs nuo taikinio skrydžio "B" stende net kitame žemyne. Statant stendinio šaudymo kompleksą, kuriame vyksta olimpinės šaudymo rungtys, kruopščiai išlyginama teritorija, kad niekas neužstotų taikinių nuo sportininkų, taigi daro stendus vienodus, tačiau kiekviena Sportingo aikštelė yra unikali, nes jose dizaineriai maksimaliai išnaudoja natūralias kraštovaizdžio ypatybes. Sukuria šaudymą į taikinius kiek galima įdomesnį. Šiuo atžvilgiu Sportingas kažkuo panašaus į golfą, kur vienas laukas nuo kito skiriasi ne tik duobučių skaičiumi, sudėtingumu, bet ir kraštovaizdžio savybėmis, suteikia kiekvienam laukui unikalumą. Kalbant apie Sportinge naudojimus ginklus, kaip jau sakiau, sportiniam - medžiokliniam šaudymui galima naudoti tą ginklą, kurį vežatės į medžioklę. Vienu žodžiu, kas kokius ginklus turi, tokiais ir šaudo. Galų gale, vien tai, kad turi brangų sportinį ginklą tau negarantuoja sėkmės. Buvau liudininkas, kai šaulys iš populiaraus ginklo šaudė kur kas sėkmingiau nei jo draugas iš brangaus itališko šautuvo. Jeigu Jūsų šautuve naudojami įvairių dydžių droseliai (choke), tai šiuo atveju šūvių eiliškumas priklausys nuo taikinio tipo (pasitinkant arba vedant taikinį): vedant - pusiau droselis/droselis, pasitinkant - droselis/pusiau droselis. Bet, žinoma, geriausiai reikia stengtis taikinį numušti pirmu šūviu, kitu atveju būtina šaudyti dupletais? Jeigu ginklas turi keičiamus droselius, tai nepaisant plataus pasirinkimo - nuo cilindro iki konkretaus droselio (choke), vis tiek turite apsistoti prie maždaug dviejų droselių, ir geriausiai ties tais, kuriuos ateityje norite naudoti medžioklėje. Nors, žinoma, šaudymo sąlygos su šunimi skirsis nuo šaudymo į skrendančias antis. Eksperimentuodami su keičiamais droseliais stende, jums bus geriau įsivaizduoti ir tai, kaip formuojasi šratų srautas (spiečius) ir kokią įtaka tam formavimuisi turi įvairių dydžių droseliai, o taip pat šratų konteinerio buvimas arba nebuvimas šovinyje. Be to, šaudant stende turėsite galimybę geriau susipažinti su savo šautuvu ir atkurti (jei jie buvo anksčiau) arba ugdyti įgūdžius, šaudant šratais į judantį taikinį. Pasakykite man, kaip galima pagrįstai teigti, kad jūs žinote, kaip šaudyti, jei išėjote į medžioklę geriausiu atveju du kartus per metus, o po to skundžiatės savo draugams ir rašote laiškus į laikraštį, kad gamykliniai šoviniai niekam tikę, šautuvai blogai šaudo, arba kreivi vamzdžiai. Bet jei rimtai, eksperimentai su keičiamais droseliais parodė netikėtus rezultatus. Kaip ir didžioji dauguma miesto medžiotojų, išvažiuoju į medžioklę ne daugiau kaip penkis kartus per metus (norėčiau ir daugiau, tačiau neturiu galimybių), treniruotis prie stendo irgi tenka ne per dažniausiai, todėl nusprendžiau sujungti šaudymus stende šautuvo patikrinimui. Ir štai kas gavosi. Serija, Sportinge sudaro 25 šūviai. Keičiamieji droseliai (cilindras ir droselio ketvirtis) buvo neįtikėtinai rezultatyvus. Šaudant į nubėgančius ir atbėgančius taikinius 10-15 metrų atstumu (penkiose serijose rezultatas svyravo nuo 18 iki 22 taikinių). Kaip pavyzdį galime pateikti vienos serijos rezultatus: 22 numušti taikiniai, 15 iš jų - pirmuoju šūviu. Bet tie patys droseliai parodė gana neigiamą šaudymo į taikinius rezultatą, jeigu atstumas yra daugiau nei 25 metrai, - tik keturi - septyni numušti taikiniai serijoje. Derinys pusiau droselis/droselis duoda gerų rezultatų, ypač jeigu atstumas daugiau negu 25 metrai, tačiau šaudant iš nedidelio nuotolio, rezultatai buvo menki. Eksperimentuojant, radau optimalų (tai nereiškia, kad keičiamų droselių derinys turėtų būti optimalus visiems) keičiamų droselių derinį - ketvirtis droselio/pusiau droselis. Skirtingai nuo anksčiau minėtų medžioklės būdų, tykojimo arba pasalos, kuriame taikinių skrydžiai griežtai reglamentuoti, Sportinge tokio reglamento nėra. Be to, taikiniai Sportinge taip pat skiriasi ir dydžiu. Standartinio taikinio skersmuo 110 mm, midi - 90 mm, mini - 60 mm. Visų taikinių storis 10,8 mm. Kai operatoriaus paprašiau paleisti mini taikinį, tai pirmo paleidimo metu aš jo tiesiog nepastebėjau! Ir antro, mano gėdai, taip pat... Nenuostabu, kad šis taikinys yra vadinamas "skraidančia aspirino tablete". Nėra lengva numušti tokį taikinį. Tas skersmuo iš esmės sutampa su standartiniu taikiniu, jos storis tik 6,4 mm. Toks profilis nulemia taikinio skrydžio unikalumą. Aikštelės operatorius patarė, kad geriausias būdas taikytis į šį taikinį tada, kai jis pasisukęs anfasu į šaulį. Bet juk šio momento dar reikia ne tik laukti, bet prieš akimirką kai tai atsitiks, būti pasiruošus šūviui. Ir jeigu ant stendo gali praktikuotis iki begalybės, tai medžioklėje galimybė iššauti į netikėtai pakilusią arba išnirusią antį gali ir nepasikartoti. Be anksčiau minėtų taikinių, dar yra trijų tipų "kiškių" taikiniai: skersmenys 110, 98, 5, 97 mm ir atitinkamo storio 10, 8,15, 2, 30 mm. Net aukščiausios klasės sportininkai taikinį "kiškis" laiko viena iš sunkiausių. Kalbant apie Sportingo šovinius. Negalima naudoti viename šovinyje mišinių su skirtingomis charakteristikomis. Taip pat draudžiama naudoti bet kurį įrenginį šovinyje, palengvinančiame sklaidą. Taip pat varžybose draudžiama naudoti savadarbius arba perdirbtus šaudmenis. Bet vėl gi, šios taisyklės galioja tik tiems sportininkams, kurie dalyvauja varžybose. Mėgėjų kategorijoje, manau, laikantis saugos reikalavimų, tikriausiai būtų galima naudoti savadarbius šratinius šovinius ne didesniais kaip Nr 7. Tuo pačiu kulkos svoris neturi viršyti 36 g 12 kalibro šoviniui. Ar būtini brangūs pirmaujančių gamintojų šoviniai? Turbūt ne. Galima apseiti ir pigesniais, netgi nebūtinai specialiai skirtais Sportingui. Jei kartais tokių šovinių nebūtų pardavime, - tiks medžiokliniai. Leiskite man pakartoti: svarbiausia, kad šratai būtų ne didesni nei 7 - to numerio. Pirkti ar ne pirkti sportinį šautuvą? Atsakymą į šį klausimą kiekvienas turi rasti pats. Čia finansai vaidina ne paskutinį vaidmenį. Populiariausias tarp Sportingo sportininkų, kaip ir anksčiau, yra dvivamzdis su vertikaliu vamzdžių išsidėstymu, o taip pat pusiau automatinis šautuvas, kurių gerbėjų skaičius nuolat didėja. Jums, mėgėjams, tikrai tiks šautuvas su horizontaliu vamzdžių išsidėstymu. Prieš medžioklės sezono atidarymą reikėtų pasitreniruoti stende su senu "Merkel" (su horizontaliais vamzdžiais), nes niekas negali prilygti jam nei lauke, nei ant stendo. Nesvarbu, koks Jūsų ginklas ir šoviniai, laikas nuo laiko jums būtina pasitreniruoti šaudymo stende. Žinoma, sportinis - medžioklinis šaudymas negali prilygti tikrai medžioklei, bet patikėkite manimi, Sportingas - tai geriausia besiruošiant medžioklės sezonui. Faktas, kad šaunamasis ginklas yra pavojingas. Mes visi žinome, kad jei dėl kažkokių priežasčių jis atsiduria emocionaliai nestabilaus žmogaus rankose, gali įvykti nelaimė. Iš 35 metrų atstumo šratas įeina į sausą pušinę lenta nuo trijų iki keturių jo diametrų, kuris apibūdina šautuvo galią. Nuotraukose galite pamatyti įeinančią ir išeinančią skylę, kurią padarė šratų srautas (šratai Nr 7), esant 5-10 m atstumu. Apsauginis rėmas yra būtinas, įrengiant Sportingo vietą, kad būtų užkirstas kelias netikėtumams, nors absoliučios apsaugos nuo atsitiktinumų nėra.
  2. Buvau šaunamųjų ginklų entuziastas visą gyvenimą. Kaip ir daugelis iš mūsų, vaikų, dėjau daug pastangų, norėdamas nustatyti iš kokio ginklo šaudo mano mėgstamiausių filmų herojai. Mane sužavėjo Walter PPK kaip James Bond ir kiti modeliai, iš kurių šaudė filmų herojai. Dabar suprantu, kad mano aistra buvo juokinga, bet tai buvo dešimtmečio berniuko mintys ir svajonės. Tik tada, kai 1970-ųjų viduryje tapau policijos pareigūnu, pradėjau galvoti apie tai, kaip šaudyti gerai. Na, šaudyti iš S&W 19 Remington 870 tapo mano aistra, bet aš niekada negalėjau šaudyti taip gerai, kaip norėjau. Dėl šio gilaus noro, aš padėjau domėtis, kaip mokyti šaudyti šaunamaisiais ginklais. Ne tik pagrindus, bet ir fiziologiją, ir mechaniką, kaip išugdyti gerą šaulį. Visada žinojau, kad kuo daugiau mokiau, tuo daugiau mokiausi pats. Aš supratau, kad visada bus žmonių, kurie šaudo geriau nei kiti, kaip kai kurie žmonės gali nubėgti 100 metrų greičiau nei kiti. Tačiau tai nereiškia, kad sprinto čempionas žino daugiau apie bėgimo techniką, nei lėčiau bėgantis. Arba, jeigu apsiausite sprinterio batelius, nereiškia, kad bėgsite kaip jis. Tiesiog jo fiziologija leidžia bėgti greičiau. Tą patį galima pasakyti apie šaudymo mokytoją. Atkreipkite dėmesį, aš nesakiau instruktorius ar geras šaulys. Mano nuomone, mokytojas, ar instruktorius, ar šaulys - tai ne tas pats. Mokytojas gali suprasti, kaip padaryti gerą šaulį, bet tuo pačiu metu gali ir neturėti šių duomenų tam, kad taptų geru šauliu pats. Nors esu senas šaunamųjų ginklų entuziastas, mokymas naudotis šaunamaisiais ginklais, tapo mano pagrindiniu interesu, ir tapo įdomesnis, nei pats ginklas. Ginklas - priemonė, kuri turėtų būti naudojama savo galimybių ribose, tačiau ginklas niekada nepakeis šaulio. Bet mes turime suprasti, kad išspausti iš ginklo viską, ką tiktai įmanoma, priklauso ne tik nuo šaulio duomenų. Tikras mokytojas žino, kaip diagnozuoti tai, ką šaulys daro blogai, kaip suprasti klaidos priežastį ir kaip ją ištaisyti, o ne tik pasakyti: "šauk kairiau arba dešiniau". Naujoji banga. 1970 metais buvo labai nedaug žmonių, kurie iš tikrųjų buvo šaudymo mokytojais. Kiek aš žinau, ten buvo atidarytos tik trys mokyklos Sionics Mitch Verbelya Džordžijoje, American Institute of Pistol Jeff Cooper Gunsight, Arizonoje ir Smith & Wesson Akademija, ir tik saujelė mokytojų - Masad Ajub ir Jonas Farnam - tai ir viskas, kas ateina į galvą. Dabar viskas kitaip. Šiuo metu yra daug žmonių, kurie organizuoja mokyklas, arba važinėja po šalį, kaip dėstytojai - ir visi jie kovoja dėl studentų dolerių. Deja, verslas tapo labai žiaurus - vieni dėstytojai triuškina kitų programas, mėgaujasi savo ego ir siekia tik vieno - dolerio. Taip pat yra tendencija vadinti savo metodikas "naujomis", "puikiomis" ir t.t., kad pritrauktų žmones. Dažnai bandymas būti "puikiam" yra abejotinos vertės, jei ne tiesioginis pavojus. "Puikus", - ne visada geriausias. Tiesą sakant, "puikus" dažniausiai yra tai, kad buvo išbandyta metais (nors gali būti "sena"). Kai kuriais atvejais, mokytojas moko dalykų, apie kuriuos neturi jokio supratimo, ar iš tikrųjų niekada nedalyvavo tame, ko moko. Yra žmonių, kurie moko "taktinio" šaunamųjų ginklų panaudojimo, bet niekada iš tikrųjų nedalyvavo susišaudymuose ir visa, kas slypi už jų - tai kito instruktoriaus kursai. Man patinka, kai mano mokytojai turi nors šiek tiek praktinės patirties srityse, kurios jie dėsto. Jeigu instruktoriai moko reido taktikos ar gynybinių veiksmų, jie neturėtų būti kovotojai - samdiniai, tačiau būtų malonu, jeigu jie iš tikrųjų turėtų susišaudymuose, apginant žmones patirties. Turiu šiek tiek patirties tame, ko mokau. Savęs nereklamuoju, tiesiog bandau būti objektyvus. Buvau policijos pareigūnu 27 metus, ir visada stengiausi būti ten, kur karščiau. Be darbo apskrities kalėjime (dalyvavau daugelyje susirėmimų, daugiau nei kada nors gatvėje), dirbau patruliu, rinkau įrodymus ir 13 metų praleidau SWAT'e. Dirbau slaptai, su priedanga. Tai vadinama Baudžiamuoju skyriumi (policijos pareigūnas, kuris įfiltruotas į žemiausio lygio nusikaltėlių gaują, kur auga, įgauna pasitikėjimą ir autoritetą, bet dirba policijai). Persekiojome tuos, kurie buvo atsakingi už didelius nusikaltimus, ir tai buvo įrodyta. Taip pat buvau federalinio kovos su narkotikais skyriaus vadu, kuri tyrė incidentus, įvykusius įvairiose JAV vietose. Mačiau, kaip žmonės miršta, įskaitant ir tai, kai komandos draugas krito man po kojomis po to, kai buvo suvarpytas kulkų. Į manę šaudė, ir aš atsakiau ugnimi. Nenoriu, kad tai skambėtų kaip pasigyrimas, nes supratau, kad kai kas nors turi išsitraukti ginklą, kad apsaugotų savo gyvybę, gana dažnai jis atsiduria nepalankioje padėtyje. Esu ne išimtis, ir manau, kad mokiausi iš savo klaidų. Kai dėstau savo studentams, kalbu apie savo klaidas, ir tikiuosi, kad jie mokysis iš jų. Noriu, kad mano mokiniai būtų geresni, nei aš. Aš atvėriau daug durų, sutvarkiau daug kambarių, ir buvau taikinyje dažniau nei daugelis, su kuriais dirbau, tačiau nelaikau savęs ekspertu, o tik rimtu studentu. Be to, sugaišau 25 metus, kalbėdamas su likusiais gyvais, kuriuos sutikdavau, kad sužinočiau jų nuomonę apie tai, kas padėjo išgyventi, ir kas, jų nuomone, yra svarbu žinoti. Kalbėjau su Korėjos, Vietnamo ir Antrojo pasaulinio karo veteranais, taip pat su policininkais ir eiliniais ginkluotais piliečiais. Ir visada šie žmonės sakė, kad paprasti metodai yra geriausi. Aš taip pat kalbėjausi su įkalintais asmenimis, kad suprasčiau jų požiūrį į tai, kas vyksta ginkluoto konflikto metu. Jų indėlis yra daug svarbesnis, nei mes manome, nes rimta klaida bandyti pasinaudoti jų mintimis, jausmais ir dorovę, kad paaiškinti, ką galvoja, jaučia ir veikia nusikaltėlis, kai jis rizikuoja dėl grobio. Nors man patinka galvoti apie save kaip apie mokytoją, esu - taip pat studentas. Tuo metu, kai agentūra dosniai apmokėjo mano mokslą pas instruktorius, aš taip pat leidau savo paties dolerius (savo žmonos nusivylimui), siekdamas aukštesnio mokslo ir patirties lygio. Man tai buvo labai sėkmingas mokymas. Įvardinkite garsaus trenerio vardą arba mokyklą, ir aš tikriausiai buvau ten. Savo ieškojimų aš dar nebaigiau, nebaigiau ir mokytis. Aš ir toliau ieškosiu kažko naujo ir nežinomo tol, kol mano kūnas pasakys "gana". MAŽAI SUPRANTAMAS ŽARGONAS Visose kovose, durų spardyme, iš kojų verčiančiuose smūgiuose, susišaudymuose ir operacijose, kuriose man teko pabuvoti, niekada neatėjo į galvą tai pavadinti Artimas mūšis (CQB - Close Quarter Battle - specialus artimo mūšio pavadinimas, naudojant šaunamuosius ginklus). Toliau tai vadinsime terminu Artimas mūšis. Aš visada maniau, kad tai dvikova. Kai žmonės šauna į jus ir jus šaudote atgal, tai vadinama susišaudymu. Kai jus smūgiuojate, tai vadinama muštinėmis. Aš vieną kartą trenkiau vaikinui šiukšlių kibiro dangčiu, kai jis bandė įspirti man į kirkšnį. Tuo metu tai vadinosi gatvės mūštinėmis. Dabartinis žargonas yra daug seksualesnis, ir dabar tai pavadintų Artima kova, panaudojant šiukšlinę. Aš turbūt galėčiau iš to užsidirbti pinigų. Šio kurso aprašas skambėtų taip: "Mokykitės, kaip specialiosios pajėgos naudoja šiukšliadėžių dangčius kontaktiniame mūšyje". Speciali karinė terminologija dabar yra naudojama, kad kursų pavadinimas būtų labiau intensyvus (geriausiu atveju). Ką manote apie žodį spec.pajėgos, kurį jūs matote visur? Aš matau mokymo kursus, kurie teigia: "Mokykitės apginti savo namą, kaip spec. pajėgos". Ką tai reiškia? Jus girdite, naktį atsiveria durys, atsikeliate, ir užsidedate savo juodą diržą su specialiais krepšeliais, pilnomis AK-47 dėtuvėmis ir pradedate žvalgytis ... Ne! Pradėkite "GINTI " savo namus, mesdami garsines granatas į kiekvieną kambarį, prieš įeinant? Ar galite nors vienai sekundei įsivaizduoti, kad vaikinas iš riaušių policijos su kamufliažine pižama, su automatu ant peties, meta granatą, jei jam pasirodė, kad kažkas įsilaužė į namus? Vaikinai iš grupės tikrai taip gali. Aš mačiau tai savo akimis, ir jie tai daro labai, labai gerai. Jaučiu didžiausią pagarbą šiems žmonėms, bet aš noriu pasakyti jums paslaptį: mes - tai ne jie. Jų metodai turi mažai naudos ginkluotam piliečiui, bandančiam patekti į vaiko kambarį tuo metu, kai kažkas įsilaužė į jų namus. Suprantu, kad daug žmonių žavisi, ką daro vaikinai iš spec. pajėgų, riaušių policijos ir t.t. Ir tai gerai. Jie labai, labai gerai atlieka savo siauras konkrečias užduotis, ir tai yra dėl to, kad mokymas yra išsamus - mokymas, kuris trunka metų metus. Kiek šių žinių jus galite tikrai gauti vieno užsiėmimo metu, arba net per savaitės kursą? Pažvelkite, ką visa ta "Spec. pajėgų" nesąmonė padarė iš to, kas yra žinoma kaip "Parengties pozicija". Žodynas apibrėžia žodį "Parengtis" kaip gebėjimas tiek psichiškai, tiek fiziškai atlikti veiksmus, galimybė tiesioginiai (nedelsianti) tai panaudoti. Žodis "pozicija" yra apibrėžiama kaip, kūno padėtis. Dviejų terminų sujungimas tam, kad suderinti šias dvi sąlygas gynybinio šaudymo šaunamaisiais ginklais, būtų kažkas panašaus į: "Žmogaus kūno būklė ir padėtis, kuri tiek psichiškai, tiek fiziškai pasirengusi imtis veiksmų." Mano nuomone, tai reikštų, kad reikėtų išlaikyti rankas su ginklu taip, kad galima būtų greitai pakelti iki akių lygio, kad šūvis būtų taiklus. Įvertinkite tokias stovėsenas, kur ginklas nukreiptas žemyn, o dar blogiau pačiam šauliui, kai ginklas pasuktas po ranka atgal arba taip stipriai prispaustas prie krūtinės, kad ginklas gali būti panaudojamas nedelsiant. Ar tai parengtis? Clint Smith'as kartą man pasakė, kad turime laikyti ginklus tarp mūsų ir pavojaus. Kokia nauja koncepcija! Aš suprantu, kad daugelis iš šių pozicijų vystėsi kaip sprendimai, (kur geriau laikyti ginklą, kai jums reikia atidaryti duris į kambarį), arba kaip pozicijos, kurios yra naudojamos sulaikymui. Nesakau, kad jos blogos, bet aš pasakysiu dar kartą - tai yra labai, labai specializuota technika, ir netinka asmeniniai gynybai su šaunamaisiais ginklais. Manau, turėtume atsiriboti nuo gražių pavadinimų ir pažvelgti į tai, ko iš tikrųjų moko. Galbūt žodžiai "SWAT", "Ninja" ir "Technologija Berserker" skamba gražiai, bet... ar tai, ko jums reikia banaliai savigynai ginklu? GĄSDINANČIOS MOKYMŲ TECHNOLOGIJOS Kita tendencija, su kuria aš susidūriau ir kuri mane gąsdina, tai studentų statymas šalia taikinių, į kuriuos šaudo. Žinau, kad šis metodas buvo naudojamas labai kvalifikuotų, patyrusių ir kompetentingų specialiųjų pajėgų karių ruošime, pavyzdžiui, britų SAS. Tačiau kartoju vėl, - jie atlieka labai įvairias ir labai svaras užduotis, nei dauguma žmonių, kuriems reikalingi savigynos kursai šaunamaisiais ginklais. Specialiųjų pajėgų karių mokymas yra nuolatinis, jie tai daro, kad išgyventų, todėl jų pasirengimo lygis yra labai aukštas. Tai ne ta mokymo medžiaga, kuri turėtų būtų įtraukta į dviejų ar trijų dienų kursą. Akivaizdu, kad tokios "aklimatizacijos" prasmė tame, kad savigynos kursantas gali ateityje šaudyti dvikovoje. Vienas studentas, kuris dalyvavo kursuose, man pasakojo: "Mes stovėjome šalia taikinių, o kitas studentas šaudė ir šaulys buvo maždaug už dešimties pėdų. Mes šaudėme, kad įsitikinti, kad žmonės gali šaudyti, bet aš tikrai nemėgau šito. Tiesa sakant, aš nesu tikras, kur yra viso to esmė. " Paklausiau to žmogaus, ar jie treniruotės metu šalia taikinių stovėjo visiškai nejudėdami, į tai jis man atsakė: "Taip, aš nesiruošiau judėti!" Ir tai veda mane prie logiško klausimo, bent jau mano nuomone: mes mokome žmones stovėti nejudant, kai jie apšaudomi (judėjimas - geras dalykas)? Nesu tikras, bet aš žinau, kad toks mokymas neturi nieko bendro su savigynos mokymu, šaunamaisiais ginklais. Bijau, kad tai daroma tik todėl, kad instruktorius galėtų pasiūlyti kažką "naują". Toks mokymo būdas gali turėti katastrofiškas pasekmes, kurios vadinamas - šaudymo mokymas, esant nestabiliam balansui. Šie pratimai yra naudojami, norint parodyti studentui, kad susišaudyme retai tenka šaudyti iš savo įprastos stovėsenos. Tai - prielaida, su kuria aš sutinku, ir aš manau, kad tai gera idėja, kad savigynos studentai šaudytų iš įvairių padėčių, bet manau, kad idėja išmokyti šaudymo stovint ant sūpynių, ir t.t. neprotinga. Neseniai kalbėjau su studentu, kuris buvo klasėje, kurioje mokytojas privertė juos stovėti ant siūbuojančios lentos. Problema buvo Merfio dėsnyje ir studente, kurio prasta koordinacija, ir jis neišlaikė pusiausvyros. Norėdamas išsilaikyti ant kojų, jis mostelėjo rankomis ir suspaudė ranką su šautuvu. Pasigirdo šūvis. Laimei, niekas nebuvo sužeistas. GREIČIO SIEKIMAS Mano agentūros žmonės buvo susidomėję, kaip greitai šaulys gali iššauti į tris plienines lėkštes. Trys, dvylikos pėdų plieninės lėkštės buvo maždaug trijų pėdų atstumu viena nuo kitos ir dvidešimt pėdų nuo šaulio. Šaulys pradeda po laikmačio signalo. Kiek atsimenu, tai buvo padaryta per 0.87 sekundės. Tikrai greitai. Problema tame, kad ši treniruotė neduoda nieko, išskyrus tai, kad kursantas galėtų pasigirti iššovęs greičiau. Greitis be tikslumo - klaida. Clint Smith sakė: - "Nešaudykite greitai, šaudykite gerai!" "Greitai" ir "Gerai" yra ne tas pats. Kad per 0,87 sekundės iššauti tris šūvius, šaulys nieko nedaro, tik išsitraukia, pakelia ginklą, spaudžia gaiduką kaip įmanoma greičiau. Kai klausiu studentų, ar jie galėtų prieš greitą šaudymą ir taikytis, šauliai atsako: "Aš nesitaikiau, tiesiog, šaudžiau". Na, taip, paleisti kulkas ir melstis, kad pataikytum - geriausias būdas. Tiesiog paskleiskite kulkas į orą su viltimi, kad pataikysite. Supratau, kad dėl greičio daugelis dirba daug tik todėl, kad tai daug lengviau nei dirbti dėl taiklumo. Galiu išmokyti studentus šaudyti į tris lėkšteles didesniu greičiu, nei išmokyti juos šaudyti į 8 lėkšteles per ilgesnį laiką, bet pataikant į taikinį. Tokiu būdu galiu parodyti mokiniui, kad jis tobulėja daug greičiau. Kai mokinys palieka mano greito šaudymo "klasę", jis mano, kad jis tikrai pasiekė kažką. Bet ar tai tikrai? Visų pirma turėtų būti akcentuojamas taiklumas. Dirbti dėl greičio? Taip, tačiau iki to reikia prieiti. Greitis pasiekiamas su praktika, įgijus optimalios judėjimo plastikos, o ne nuo greito gaiduko paspaudimo. Greičio treniruotė - naudinga, bet tik tada, kai šaulys numuša taikinius kiekvieną kartą. Esu daugiau patenkintas šauliu, kuris numuša tris taikinius per 2 sekundes kiekvieną kartą, negu studentu, kuris gali šaudyti greičiau, bet nepataiko į taikinį. Leiskite man pakartoti dar kartą: akcentas yra taiklume, o ne šaudymo greityje. Susišaudymas nesibaigia su pirmuoju šūviu, o su pirmu patikimu pataikymu. Nesu tikras, kad galima tiksliau išsireikšti apie greito šaudymo esmę. Aš suprantu, kad šiuo straipsniu netapsiu populiariu. Esu tam pasirengęs. Robbie Barrkman'as, pareigūnas, kuris buvo tikrai pavojingose situacijose Pietų Afrikoje, nugalėjęs daugelyje šaulių varžybų, dėstytojas. Šį straipsnį apibendrino labai trumpai: "Nesvarbu, kas yra mokoma arba kaip kažkas moko, viskas grįžta į tai, kad taiklus šaudymas yra pagrindas - lygus kryptukas ir sklandus gaiduko nuspaudimas. Visa kita - dūmai ir iliuzija". Puikiai pasakyta.
  3. Šaudymas į statinius ir judančius objektus. Dvigubas šūvis. Šaudymo greičio pakeitimas. Statinių taikinių numušimas. Kartoniniuose taikiniuose įskaitinės zonos yra specialiai pažymėtos, kad jos nesimatytų per atstumą. Prisitaikyti į klasikinius, ir metrinius kartoninius taikinius reikėtų šiek tiek aukščiau geometrinio centro - toje vietoje, kur yra aukščiausios įskaitinės A zonos centras. Pataikymai kontroliuojami pagal šaulio pojūčius ir pastebėjimus, šaudymo metu. Šaulys sau pasižymi pataikymus į taikinius pagal raumenų pojūčius ir prisitaikymo prietaisus šūvio metu. Taikiniuose, esančiuose ne arčiau kaip 20 m atstumu, kulkų padarytas skyles gali nustatyti vizualiai (priklausomai nuo regėjimo aštrumo). Varžybose kartoniniai taikiniai gali būti atstumu nuo 1 iki 50 m. Pratimuose dažnai sutinkami taikiniai, kai dalis įskaitinės zonos uždengta baudos taikiniu, "kieta" arba "minkšta" danga. Tokie taikiniai numušami iš vidutinio ir tolimojo nuotolio, naudojant tik pirmąjį prisitaikymo variantą. Be to, būtina taikytis į geometrinį centrą, atviroje įskaitinio sektoriaus zonoje. Taikytis į aukščiausią įskaitinę zoną, tokiais atvejais, nerekomenduojama, nes šiuo atveju pailgėja šaudymo laikas ir atsiranda nepataikymo galimybė, arba, dar blogiau, pataikymas į baudos taikinį. Varžybose įdomu stebėti patyrusiu šauliu pasirodymus. Kartais galima pastebėti, kaip šaulys vietoj dviejų privalomų šūvių į kartoninį taikinį, iššauna tris šūvius iš eilės, ir, nemažindamas tempo, toliau tęsia pratimą. Tai reiškia, kad šaulys šūvio metu pajuto "blogą" šūvį ir čia pat iššovė dar vieną, ištaisydamas klaidą. Kada taikiniai yra plieninės lėkštės, taikytis reikia į centrą. Į pepper - popper ir klasikinius popper'ius taikinius reikia taikytis į apskritimo centrą, esantį viršuje. Varžybose popper'iai kalibruojami taip, kad pataikius į viršutinę taikinio dalį iš mažiausio kalibro pistoleto (9x19) taikinys nukrenta. O pataikius į apatinę apskritimo dalį, taikinys neturėtų nukristi. Šaudant dvikovoje, numušant kontrolinius taikinius, šauliai šauna kelis kartus iš eilės, taip pagreitindami popper'io kritimą. Kartais tai padeda laimėti dvikovą. Pataikius į plieninį taikinį, pasigirsta garsas, būdingas metalui atsitrenkus į metalą. Garso buvimas negarantuoja pataikymo į taikinį. Praktiniame šaudyme, kad gautumėte įskaitą, plieninis taikinys turi nukristi. Vizuali pataikymo kontrolė yra pagrindinė, pataikant į plieninius taikinius. Popper yra daug sunkesni už plieninius, ir todėl turi aukštą inerciją. Pataikius kulkai į Popper'į, kai galios koeficientas (9x19), reikia šiek tiek laiko, kad taikinys pradėtų kristi. Varžybose plieniniai taikiniai visada dažyti ta pačia spalva. Po kiekvieno šaulio pasirodymo, taikiniai vėl padažomi. Šaulys, pataikęs į taikinį, gali iš karto paviršiuje pastebėti tamsų taškelį. Jei taikinys yra nudažytas juoda spalva, tai dėmė bus pilka nuo kulkoje esančio švino. Plieniniai taikiniai, praktinio šaudymo varžybose iš pistoleto, gali būti atstumu nuo 8 iki 50 metrų. Minimalus atstumas iki taikinio 8 metrai, reikalingas dėl saugos reikalavimų. Šauliai - sportininkai pataikymus į plieninius taikinius kontroliuoja pagal tris faktorius : 1. Pataikymo taško nustatymas pagal poveikį raumenims ir pagal prisitaikymo prietaisų išsidėstymą šūvio metu. 2. Vizualini dėmės kontrolė, kulkos pataikymo į taikinį vietoje. 3. Pagal pataikymo garsą. Po šūvio šauliui nėra laiko stovėti ir apžiūrinėti taikinį, siekiant nustatyti šūvio vietą. Tam nėra laiko. Šaulys, po šūvio, per sekundės dalį turi nustatyti pataikymą, atsižvelgdamas į visus anksčiau paminėtus tris veiksnius. Mes galime pasakyti, kad jau šūvio metu šaulys žino, pataikė į taikinį, ar ne. Tai atsitinka prieš nukrentant taikiniui. Nestabdant šaudymo proceso, šaulys priima žaibišką sprendimą: nukreipti ginklą į kitą taikinį arba iššauti dar kartą. Vidutiniu ir ilgu atstumu, pratimuose, būna keletas šaudymo pozicijų. Kiekvienoje šaudymo pozicijoje gali būti keletas plieninių taikinių. Numušus taikinį vienoje šaudymo pozicijoje, jums būtina greitai judėti į kitą. Laukti, kol nukris visi plieniniai taikiniai, reiškia pabloginti savo rezultatus. Būtina taip sudaryti "žaidimo planą", kad jūs, palikdami šią šaudymo poziciją, galėtumete kontroliuoti taikinių kritimą, neprarasdami laiko pataikymų kontrolei. PATAIKYMAS Į JUDANČIUS TAIKINIUS Varžybose visada galite rasti keletą judančių taikinių. Jie gali būti suskirstyti į tris grupes: 1. Taikiniai, judantys palei trajektoriją, artima tiesiai linijai. 2. Linguojantys taikiniai. Tai vadinamieji svingeriai ir bobber'iai. 3. Vieną kartą pasirodantys ir dingstantys taikiniai - taip vadinami bonusiniai, kuriems nėra taikomos baudos už nepataikymą. Visi judantys taikiniai turi būti šaulio aktyvuoti po starto signalo. Dažniausiai naudojami aktyvatoriai - tai popper'iai. Pataikius į popper'į, jis nukrenta, ir naudojant virvę arba trosą aktyvuoja judantį taikinį, taip pat kaip aktyvavimo priemonė naudojamos durys, stalčiai, pedalai, svirtys arba paprastos virvės. Pataikymas į taikinius, judančius tiesia trajektorija. Paprasčiausia yra pataikyti į taikinį, judanti tiesia linija. Taikantis į tokius taikinius iš 10 m atstumo, aplenkimas nedaromas. Pistoletas turėtų būti kreipiamas kartu su taikiniu, derinant prisitaikymo prietaisus su pataikymo vieta, tuo pačiu metu pasirenkama laisva gaiduko eiga. Kai taikikliai suderinti, gaidukas baigiamas nuspausti ir - šūvis. Esant daugiau kaip10 metrų atstumu, reikia daryti aplenkimą, priklausomai nuo taikinio judėjimo greičio. Aplenkimas - tai prisitaikymo taško iškėlimas į priekį, pagal taikinio judėjimą. Kitaip tariant, kol kulka skrenda link taikinio, taikinys atvyksta į susitikimo vietą su kulka. Šūvis į judantį taikinį su aplenkimu, iššaunamas tokiu pačiu būdu, kaip ir pirmuoju atveju. Tik po to, kai suderinami taikikliai su taikinio centru, pistoletas nukreipiamas šiek tiek į priekį pagal nurodytą aplenkimą. Taikantys į judančius taikinius, ypač kruopščiai turite nuleisti gaiduką. Reikėtų prisiminti, kad prisitaikymo taško nustatymas, aplenkiant, turi būti atliktas griežtai pagal judėjimo linija. Aplenkimas nustatomas empiriškai. Tai būtina todėl, kad varžybose, matydami judantį taikinį, galėtumėte nustatyti aplenkimo dydį. Jūs galite dalyvauti dešimtyse varžybų ir sutikti dešimtis judančių skirtingu greičiu taikinių skirtingais atstumais. Treniruojantis, geriausiai naudoti taikinį "bėgantis šernas". Taikiniai turi būti pritvirtinti prie prietaiso ir paleidžiami skirtingu greičiu. Numušdami taikinius iš įvairių atstumų, šaulys pats sau, kiekvienam atvejui, nustato aplenkimą. Gautus duomenis geriausiai įrašyti į treniruočių dienyną. Aplenkimo dydis gali būti apskaičiuotas. Jums reikia žinoti taikinio judėjimo greitį, kulkos greitį ir atstumą, nuo šaulio iki taikinio. Duomenų rinkinys sudarys matematikos uždavinį su vienu nežinomuoju. Bet geriau nustatyti aplenkimą iš akies, atsižvelgiant į savo patirtį. Nereikia bijoti taikinių, judančių į priekį arba atgal, šaulio kryptimi. Aplenkimas, taikantis į tokius taikinius, nereikalingas. Čia svarbiausia - apskaičiuoti laiką ir šūvio momentą. Taikiniai, judantys įstrižai, numušami taip pat, kaip ir taikiniai, judantys frontaliai. Svyruojančių taikinių numušimas. Sudėtingumas, numušant svyruojančius taikinius (svingerius) priklauso nuo judėjimo greičio, nuo atstumo ir nuo svyravimo amplitudės sektoriuje, kuriame matomas taikinys. Išnagrinėkime atvejį, kai taikinys svyravimo metu pasirodo iš už priedangos, pasiekia mirties tašką ir grįžta atgal už priedangos. Taikinys iš už priedangos gali pasirodyti tiek iš dešinės, tiek iš kairės. Prieš pratybų pradžia, visada daromas bandomasis judančių taikinių paleidimas. Šiuo metu, reikėtų pasižymėti sau, kurioje vietoje yra taikinys, sustodamas mirties taške. Atliekant pratimą po taikinio aktyvavimo, dar prieš jam pasirodant, taikikliai suderinami su pažymėta vieta. Prasideda gaiduko laisvos eigos pasirinkimas. Šūvis visada turi būti tada, kai taikinys yra mirties taške. Taikytis būtina į taikinio geometrinį centrą. Paprastai pratybose kartoniniai taikiniai turi būti numušti dviem šūviais. Patyrę šauliai, iššauna du šūvius į vieną taikinio pasirodymą. Pradedantiesiems patariama iššauti po vieną šūvį į kiekvieną taikinio pasirodymą. Jei nesate tikri, kad pataikysite po antrojo šūvio, tai geriau palaukti kito taikinio pasirodymo ir iššaukite dar kartą. Geriau sugaišti 1-2 sekundes papildomam šūviui, nei gauti baudą už nepataikymą. Kartais taikiniai svyruoja taip greitai, kad net patyrę šauliai iššauna po vieną šūvį į kiekvieną pasirodantį taikinį. Kitas atvejis - kai taikinio svyravimo trajektorija matoma tik centrinėje dalyje. Tuo momentu taikinio judėjimo greitis pasiekia maksimumą. Taikinys, nesustodamas, šmėžuoja angoje, matomas mažiau nei sekundę. Tokie taikiniai numušami vienu šūvių, vos tik jie pasirodo. Šauliai, atviros klasės pistoletu, kartais numuša tokius taikinius dviem šūviais vienu nusitaikymu. Norėdami išmokti numušti tokius taikinius, būtina pagal savo pojūčius parinkti šūvio momentą. Pagrindinė taisyklė - neįsitempti, ir nebijoti šių taikinių. Jei abejojate šūvio taiklumu, tai iššaukite antrą kartą. Atlikdami pratimą nesijaudinkite dėl sugaišto laiko, ar procedūros pažeidimo. Šaudykite, neanalizuodami. Atlikite savo "žaidimo planą". Atminkite: visi šauliai šaudo tomis pačiomis sąlygomis. Jūs neturėtumėte gaišti daug laiko treniruotėms, taikantis tik kartą pasirodantiems ir dingstantiems taikiniams. Tokie taikiniai nėra dažni pratybose. Pataikymo rezultatus lemia šaulio meistriškumas. Nepataikymo į tokį taikinį atveju, nebaudžiama, todėl jis vadinamas bonusiniu (premijiniu). Svarbiausia, ką reikėtų mokėti padaryti - tai iššauti du taiklius šūvius per trumpą taikinio pasirodymo laiką. Didelio masto varžybose jūs tikriausiai sutiksite visų judančių taikinių rūšis, kaip aprašyta aukščiau. Dažnai dizaineriai, kad šauliui apsunkinti užduotį, prie judančių taikinių prijungia dar ir baudos taikinius. Kurdami savo šūvio atlikimo planą, gali būti atsižvelgiama į tam tikrus taktinius momentus, numušant judančius taikinius. Kaip jau minėta, dažnai atsitinka taip, kad judantis taikinys aktyvuojamas popper. Po to, kai pataikoma į popperą, reikia laukti 1-3 sekundes, kol pasirodys judantis taikinys. Per šį laiką galite numušti vieną ar daugiau statinių taikinių, ir tada šaudyti į judantį taikinį, kai jis pasirodo. Tai sutrumpins bendrą laiką, sugaištą atliekant pratimą. SKIRTUMAS TARP STIPRESNIO IR SILPNESNIO GALINGUMO FAKTORIŲ, NUMUŠANT TAIKINIUS Šaudant į kartoninius taikinius, visada turėtumėte pabandyti pataikyti į A zoną. Paprastai, praktiniame šaudyme, taikiniai numušami dviem šūviais. Pataikius į A zoną, šaulys įvertinamas 5 taškais; pataikius į B ir C zonas, esant mažesniam ginklo galingumui, įvertinamas 3 taškais, o pataikius į D zoną - 1 tašku. Jei šaulys, šaudydamas į taikinį, pataikė 8 kartus į zoną C arba 4 į zoną D, tai prilygsta vienam nepataikymui. Kai ginklo galia didesnė, pataikius į A zoną, šaulys gauna 5 taškus, zonas B ir C - 4 taškus, į D zoną -2 taškus. Jei naudoja galingus ginklus, šauliui sunkiau pataikyti į taikinį dėl didesnės atatrankos. Už tai jis gauna daugiau taškų, skaičiuojant rezultatus. Pataikius į plieninius taikinius, esant abiem galingumo faktoriams, skiriami 5 taškai. Bet galingesnio ginklo privalumas išlieka. Pataikius į apatinę popperio dalį, esant didesnės galios faktoriui, yra tikimybė, kad taikinys nukris. Dvigubas šūvis. Atliekant praktinio šaudymo pistoletu pratimus, kartoniniai taikiniai dažniau numušami dviem šūviais. Naudodami balų sistemą "Komstock", jei kartoniniai taikiniai numušami trimis ar daugiau šūvių, užskaitomi du geriausi šūviai. Iš kur atsirado reikalavimas, kad taikinys būtų numušamas dviem šūviais? Policijos praktika rodo, kad sustabdyti agresorių, apsvaigusį nuo alkoholio ar narkotikų, neužtenka vieno pataikymo iš pistoleto, net jei tai bus 45 - to kalibro pistoletas. Daugeliu atvejų, tik du ar keli šūviai sustabdo užpuoliką. Todėl praktinis šaudymas paveldėjo taisyklę iš kovinio šaudymo, pagal kurią taikinys turi būti numuštas mažiausiai dviem šūviais. Bet tai ne visada būtina. Varžybose jūs galite rasti pratimų, kur pakanka numušti taikinį tik vienu šūvių. Vienas iš praktinio šaudymo principų - įvairovė. Per treniruočių ir varžybų dešimtmečius, praktiniame šaudyme susiklostė greito pataikymo į taikinius dviem šūviais, technika. Tuo pačiu metu ši technika paplito ir koviniame šaudyme - policijoje, FTB ir kitose sukarintose struktūrose. Ją vadina skirtingai: "dabl tep", "Flash", "dvigubas grel" ir t.t. Kai kurie pradedantys šauliai, iššovę du greitus šūvius į taikinį - su viltimi, kad bent vienas bus taiklus - dažnai būna nusivylę, neaptikę nei vieno. Jei jūs stebėsite patyrusius snaiperius, kurie greitai, dvigubu šūviu numuša taikinius, tai gali atrodyti, kad jis tai daro nesitaikydamas. Tai klaidinantis įspūdis. Atidžiai peržiūrėdami vaizdo įrašą, galite pastebėti, kad trumpu atstumu šaulys labai greitai iššauna dvigubą šūvį, kad beveik šis susilieja į vieną. Iš vidutinio atstumo (8-15 m) "pora" bus ryški. O iš tolimo nuotolio (20-30 m), tai bus du atskiri šūviai. Nors nepatyręs stebėtojas nepastebės skirtumo. Jei pažvelgsime į taikinį, beveik visuose bus dvi tvarkingos skyles, paprastai išsidėsčiusios arti viena kitos. Kartais tarp kulkų skylių būna 1-2 cm atstumas. Šios "poros" juokais vadinamos " pelių akys", bet taip pat būna ir "tarakono". Tačiau nėra reikalo siekti tikslumo, šaudymo greičio sąskaita. Užtenka išmokti užtikrintai du kartus pataikyti į taikinio A zoną ("alfa"). Norint pasiekti stabilių rezultatų ir visada užtikrintai pataikyti du kartus į taikinį, jums reikia suprasti: dvigubas šūvis - tai du taiklūs šūviai. Tai reiškia, kad šaulys visada turi matyti taikiklius, kai šaudo. Jei to nelaikyti pasiruošimo pagrindu, šaulio rezultatas bus nestabilus. Išimtį sudaro atvejai, kai atviras taikinys yra arčiau negu 7 m . Trumpais atstumais naudojamas trečias prisitaikymo variantas. Šaulys pirmą šūvį iššauna kontroliuodamas taikiklį, o antrasis jau būna be prisitaikymo. Šį dvigubo šūvio metodą galima taikyti po to, kai įgysite šiek tiek patirties. Amerikiečiai tokį prisitaikymo būdą vadina "Nattegz" (jis gali būti verčiamas kaip "kalimas"). Pasitreniravęs, šaulys pradeda stebėti kryptuko judėjimo trajektoriją šūvio metu. Laikui bėgant, šaudymo greitis didėja ir iš trumpojo nuotolio pataikymas į taikinius tampa automatiškas. Tačiau vizualią prisitaikymo prietaisų kontrolė būtina išsaugoti. Čia atsipalaiduoti negalima. Keletą kartų mačiau, kaip patyrę šauliai, bėgdami pro taikinius, esančius 3-2 m nuo jų, atsainiai iššaudavo du greitus šūvius ir nepataikydavo. Pradėti mokytis dvigubo šūvio reikia nuo dviejų atskirų šūvių, nusitaikius. Praktikuotis reikia ir iš trumpu, ir iš vidutinių, ir iš didelių atstumu. Deja, dvigubas šūvis tuščia eiga negalimas. Todėl, kad nėra jokios pataikymo garantijos "poroje", jei nekontroliuosite pistoleto grįžimo į prisitaikymo liniją po atatrankos. Pradedantieji šauliai gali galvoti, kad kuo stipriau suspausi pistoleto rankeną, tuo labiau sėkmingas bus šūvis. Jei taip, tuomet praktinio šaudymo pasaulio čempionas būtų Schwarzeneggeris. Nespauskite pistoleto rankenos visa jėga. Paprastai tai šaulį sukausto, ir pistoletas, šūvio metu, nulinks žemyn. Pistoletą būtina laikyti stipriąja ranka natūraliai, be įtampos, kaip, pavyzdžiui, plaktuką, kai kalate vinis. Silpnos rankos plaštaka turi apglėbti stipriąją. Pečiai neturėtų būti įtempti. Tiesiog laikykite ginklą ties linija "akys - taikinys." Po šūvio, pistoletas, veikiamas raumenų korseto, pats grįš į savo ankstesnę poziciją - ir jūs galėsite iššauti antrą šūvį. Negali būti įtampos tarp abiejų rankų. Laikant ginklą, rankos neturėtų tarpusavyje kovoti. Dvigubo šūvio treniruotėms galite naudoti tokius standartinius pratimus ir jų variantus kaip, pavyzdžiui, "Bill-Drill" (6 šūviai į vieną taikinį), "Vice - Prezidentas", "El Prezidentas". Svarbu dvigubo šūvio mokytis judant. Treniruojantis, yra naudinga pažymėti laiką tarp dviejų šūvių. Šaudymo greičiui turi įtakos šaulio patirtis ir, kiek mažesniu mastu, ginklų kokybę. Šauliai, kurie yra meistrų lygio, šaudo vidutiniškai intervalu 0,15-0,19 s. Fizinė riba yra kažkur 0,08-0,10 s. Neturėtumėte pernelyg susitelkti ties dvigubu šūviu. Tai tik du šūviai į taikinį. Šaulys privalo užsiimti daugeliu kitų šaudymo tobulinimo veiksmų. Tai yra ne mažiau svarbu, negu pora įspūdingų šūvių. Šaudymo greičių kaita. Praktinio šaudymo pratimuose tenka pataikyti į taikinius, esančius skirtingais atstumais. Iš vienos šaudymo pozicijos sportininkas turi numušti arčiau esančius taikinius, pakaitomis su nutolusiais taikiniais. Lengvus taikinius šaulys greitai numuša, dėka pirmojo ir antrojo prisitaikymo varianto. Sunkius taikinius šaulys priverstas numušti, naudodamas trečiąjį prisitaikymo variantą, ir šaudyti tiksliau. Ir vienus, ir kitus taikinius šaulys numuša viena serija šūvių. Šaulys turi nedelsiant pereiti nuo greito šaudymo, prie pamatuoto, tikslaus, ir atvirkščiai. Ir tai daryti reikia žaibo greičiu. Kai pataikai į du ar tris taikinius iš nedidelio atstumo, tai įgyji vis didesnį pagreitį. Toliau seka nutolęs sunkus taikinys. Į jį norisi pataikyti kiek įmanoma greičiau. Ir tai padarius - garantuotas šūvis pro šalį. Būtina per sekundės dalį atvėsti ir taikliai iššauti. Gal būt, po to tikslaus šūvio, jums vėl teks atlikti "kulkosvaidžio" šūvių seriją. Reikės vėl pereiti nuo pamatuoto šaudymo, prie greito. (Šaudyti reikia tiksliai, bet ne lėtai). Šaulys turi mokėti per sekundės dalį pakeisti šaudymo tempą ir prisitaikymo būdus. To galima išmokti tik praktiniame šaudyme. Šis gebėjimas yra vadinamas "šaudymo greičių kaitos technika." Šaudymo greičių kaitos technika yra tobulinama naudojant specialius pratimus, kurie aprašyti sekančiame straipsnyje. Treniruodamasis, šaulys gali greitai įsisavinti šią techniką. Ginklo nukreipimo, nuo sunkaus į lengvą taikinį, laikas turi būti sumažintas iki minimumo. Tačiau nukreipimas nuo lengvo taikinio į sunkų - labiau pastebimas. Intensyvus šaudymas, CQB, veiklos taktika ...Užteks "kietų" pavadinimų. Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau ir daugiau "kietų" šaudymo kursų. Tai kažkada buvo kovos menų pasaulyje - dabar atėjo šaudymo šarlatanų eilė. Būkite atsargūs.
  4. Būdai ir metodai. Atlikus pirmą šūvį ir pataikius į pirmąjį taikinį, jums reikės nukreipti ugnį į kitą taikinį. Varžybose nėra tokių pratimų, kuriuos sudaro tik vienas taikinys. Todėl ginklo nukreipimas - tai vienas iš svarbiausių šaudymo elementų. Šauliui gali atrodyti, kad ginklo nukreipimas nuo taikinio prie taikinio - tai labai paprastas veiksmas, kuris nereikalauja ypatingo dėmesio. Tai didelė klaida. Ginklo nukreipimas - tai pauzė tarp dviejų šūvių, kurią reikia sumažinti iki minimumo. Tokiu būdu žymiai sumažinsite bendrą serijos laiką, nepakenkdami šaudymo tikslumui. Kad teisingai nukreipti ginklą, turite atlikti šiuos veiksmus: 1. Po pataikymo į vieną taikinį, pirmos pradeda judėti akys ir susifokusuoja sekančio taikinio pataikymo taške. 2. Tada šaulys pasisuka korpusu, nukreipdamas ginklą tiesia linija į taikinį, į kurią jau sufokusuotas žvilgsnis. Ginklo nukreipimo momentu, pasirinkama laisva gaiduko nuleidimo eiga. Kai suderinami kryptukas ir prisitaikymo taškas - ištobulintas gaiduko nuspaudimas ir šūvis. Jei kitas taikinys yra matymo lauke, tai iš pradžių juda tik akys, o tada korpusas kartu su galva. Tačiau, jei kitas taikinys yra už matymo lauko, tuo atveju pirma pasukama galva, o tada - korpusas su pistoletu. Nukreipiant ginklą, plaštakos, dilbiai, pečiai, nugara juda kartu, kaip tanko bokštas. Susisuka tik kojos. Ginklo nukreipimo metu, nuimti pirštą nuo gaiduko nėra būtinybės. Greito ginklo nukreipimo treniruotėse, pirmiausia turi būti veiksmų seka: pirmos juda akys arba galva, tada kūnas. Kodėl pirmiausia turėtų judėti tik akys? Esminė klaida, nukreipiant ginklą - tai pistoleto nukreipimas aplenkiant taikinį. Šauliui bus daug sunkiau sustabdyti ginklą tiksliai taikinio centre. Kai žvilgsnis aplenkia pistoleto judėjimą ir susifokusuoja į taikinį, tada "pernešimo"/aplenkimo tikimybė ženkliai sumažėja. Nepriklausomai nuo to kaip išdėstyti taikiniai, ginklo nukreipimas visada atliekamas tiesia linija. Tiesioji - trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų. Iš pradžių šie du veiksmai (akių judėjimas ir nukreipimas), bus atskiri. Po kelių treniruočių šie veiksmai susilies į vieną harmoningą judesį, o ginklo nukreipimas bus greitas ir tikslus. Dažnai pratimuose būna momentų, kai tenka nukreipti ginklą tarp taikinių, esančių šaulio dešinėje ir kairėje. Tarp dviejų prisitaikymo linijų, tokiais atvejais kampas gali siekti 180 °. Esant tokiam plačiam ginklo nukreipimui, pistoletas turėtų nubrėžti pusratį, kad pasiektų kitą taikinį. Šiuo atveju, patyrę šauliai nesuka pistoleto ratu, o jį prisitraukia prie savęs tuo metu, kai ginklas juda centrinėje lanko dalyje. Galutinėje šaulio posūkio trajektorijos dalyje pistoletas nesustoja ties taikiniu, o nutaikomas į jį. Todėl šaulys turi galimybę suderinti prisitaikymo prietaisus prieš šūvį, neprarandant ginklo nukreipimo į sekantį taikinį greičio. Esant tokiam ginklo nukreipimo metodui, jį lengviau kontroliuoti. Toks metodas dažniausiai naudojamas taikantis į atvirus taikinius, šaudant trumpais ir vidutiniais nuotoliais. NUKREIPIMAS TIESIOMIS RANKOMIS, NUKREIPIMAS SULENKTOMOS RANKOMIS Ginklo nukreipimas nuo taikinio prie taikinio. Norėdami išmokti greitai pataikyti į taikinius, būtina prisiminti: ginklo nukreipimas turėtų būti energingas ir greitas, o šūvis - tvarkingas. Pradėdami treniruotis, būtina atlikti visus pratimus aiškiai ir nuosekliai. Jeigu nematote kryptuko taikinyje - nereikia šauti! Net tuo atveju, jeigu taikinys yra arti. Šaulys visada turi kontroliuoti kiekvieną savo šūvį, ir kiekvieną pataikymą. Atsižvelgiant į žmogaus galimybių ribas, vertėtų pasakyti, kad šaulys gali šaudyti taip greitai, kaip greitai juda jo akys. Todėl, siekiant padidinti ginklo nukreipimo ir šaudymo greitį, - treniruokite akis, išnaudodami visą laisvą laiką. TRENIRUOČIŲ PRATIMAS Nr16. Akių judėjimo greičio treniruotės. Atliekamas be ginklų. Be laikmačio. Pratimas skirtas treniruoti akių judėjimo greitį, kai ginklas nukreipiamas nuo vieno taikinio į kitą. Pritvirtinkite namie, miegamajame (žinoma, su sutuoktinio sutikimu) ant priešingos nuo lovos sienos sumažintas taikinio kopijas. Tai gali būti kartoninių arba plieninių taikinių kopijos. Prabudus ir prieš miegą keletą kartų pažvelkite iš pradžių į vieną, o paskui į kitą taikinį, fokusuodami žvilgsnį į kiekvieno taikinio centrą. Tas pats pratimas gali būti atliekamas ir biure, naudojant daiktus, esančius patalpoje. Neleiskite akims pavargti. Po tam tikro judesių skaičiaus, būtina pamirksėti ir duoti akims pailsėti. Treniruočių pratimas Nr17a. Ginklo nukreipimas. Atliekamas tuščia eiga. Be laikmačio. Būtina įrengti priekyje keturis taikinius (taikinių modelius). Taikiniai sunumeruojami eilės tvarka iš kairės į dešinę: M1, M2, M3, M4. Tarp dviejų centrinių taikiniu M2 ir M3 kampas - 45-60 °. Kampas tarp kraštutinių taikiniu M1 ir M4 - 90-120°. Nepamirškite: treniruotė tuščiąja eiga turi vykti prieš neperšaunamą sieną. Ginklai ir dėtuvės turėtų būti ištaisyti. Jei turite tarnybinį ginklą, tai netingėkite ištaisyti dėtuvę. Startinė pozicija. Šaulys stovi atsipalaidavęs, veidu į taikinį. Rankos nuleistos. Ištaisytas pistoletas - dėkle. Atlikimo procedūra. Pirmasis etapas. Šaulys išsitraukia pistoletą ir imituoja šūvį į taikinį M2. Tada, nepasukdamas galvos, nukreipia žvilgsnį į taikinį M3, tolygiai nukreipia ginklą ir imituoja šūvį į taikinį M3. Po šūvio, nesustodamas, pažiūri į taikinį M2, nukreipia pistoletą atgal ir vėl imituoja šūvį. Ir taip daro10-20 kartu. Kai atsiranda nuovargis, būtina įsidėti ginklą į dėklą ir leisti raumenims pailsėti. Antrasis etapas. Šaulys pakartoja pratimą, panaudodamas taikinius M1 ir M4. Šiame etape šaulys iš pradžių pasuka galvą, nukreipia žvilgsį į taikinį, tada nukreipia ginklą ir imituoja šūvį. Nukreipdami ginklą esant dideliam taikinių nuokrypiui, bus patogiau, jeigu kojas sulenksite per kelius. Tai suteiks korpusui daugiau laisvės. Kojų pėdų padėtis, nukreipimo metu, nesikeičia. Trečiasis etapas. Šaulys pakartoja pratimą, nuosekliai nukreipdamas ginklą ir imituodamas šūvį į kiekvieną iš keturių taikiniu ten ir atgal: M1- M2 - M3 - M4-M3 - M2 - M1 - M2 - M3 - M4. Visi veiksmai atliekami kelis kartus, laikant pistoletą abiem rankom, po to, pakaitomis silpnąją ir stipriąja ranka. Atliekant šį pratimą, nereikia skubėti. Visus veiksmus reikia atliekti nuosekliai, be klaidų, palaipsniui didinant tempą. Imituojant šūvį, reikia derinti taikiklius ir kruopščiai nuleisti gaiduką. Jūs turite įsivaizduoti, kad šaudote realiai. Ir dvigubo, ir viengubo veikimo pistoletuose, šaudant, gaiduką reikia spausti su jėga, kurios pakaktų iššauti. Atliekant šį pratimą, nereikia šaudyti automatiškai. Keturių taikinių schema, atliekant Nr 17a pratimą. Treniruočių pratimas Nr 17. Pistoleto nukreipimas šaunant. Atliekamas su kulkomis ir laikmačiu. Šiam pratimui atlikti reikalinga šaudymo aikštelė, kurios plotis 20 m. Jeigu aikštelės plotis yra mažesnis kaip 20 m, tada išdėstykite taikinius kiek įmanoma plačiau, kiek leidžia aikštelė. Nepamirškite: atstumas iki plieniniu taikiniu turi būti mažiausiai 8 m. Taikiniu aplinka - tokia kaip ir pratimo Nr 17a. Šiam pratimui geriausiai tinka gongai - nekrintančios plieno plokštės 20-30 cm skersmens. Sudarant pratimus sekite, kad plieno taikinys būtų statmenas šaudymo krypčiai. Tai turi būti padaryta, siekiant išvengti rikošeto. Taikiniai sunumeruojami eilės tvarka iš kairės į dešinę: M1, M2, M3, M4. Pratimą geriausiai atlikti po pratimo Nr17a. Startinė pozicija. Šaulys stovi atsipalaidavęs, veidu į taikinį. Rankos nuleistos. Užtaisytas ginklas - dėkle, šovinys - lizde, saugiklis įjungtas. Atlikimo procedūra. Pirmas etapas. Pagal garsinį signalą šaulys išsitraukia ginklą ir pataiko į taikinį M2. Tada, nepasukdamas galvos, nukreipia žvilgsnį į taikinį M3, tolygiai nukreipia pistoletą ir iššauna į taikinį M3. Po šūvio, nesustodamas, nukreipia žvilgsnį į taikinį M2, nukreipia pistoletą atgal ir dar kartą iššauna. Prisitaikymas vyksta pagal pirmąjį variantą. Taikiniai numušami tol, kol dėtuvėje baigiasi šoviniai. Baigus, būtina išimti dėtuvę ir ištaisyti ginklą. Net jei esate tikri, kad pistoletas ištaisytas, atitraukite užraktą du kartus ir nuleiskite gaiduką. Tada užtaisykite ginklą ir pereikite prie kito etapo. Antras etapas. Šaulys pakartoja pratimą, naudodamas taikinius M1 ir M4. Šiame etape šaulys iš pradžių pasuka galvą, nukreipdamas žvilgsnį į taikinį, tada nukreipia ginklą ir pataiko į taikinį. Perkeliant/nukreipiant ginklą dideliu kampu, patogiau tai atlikti šiek tiek sulenkus kojas per kelius. Tai suteiks korpusui daugiau laisvės. Kojų padėtis, perkėlimo metu, nesikeičia. Trečias etapas. Šaulys pakartoja pratimą, nuosekliai nukreipdamas ginklą ir šaudydamas į visus keturis taikinius ir atgal: M1 - M2 - M3 - M4 - M 3 M2 - M1 - M2 - M3 - M4. Visos procedūros atliekamos po kelis kartus, laikant ginklą abiem rankomis, po to vien silpnąją ir vien stipriąja ranka. atliekant šį pratimą, nereikia skubėti. Visi veiksmai turi būti vykdomi nuosekliai, be klaidų, palaipsniui didinant tempą. Atminkite, kad ginklą nukreipiate tam, kad pataikytumete į taikinį. Todėl kruopščiai ruoškitės kiekvienam šūviui. Būtinai pataikykite. Jeigu nepataikėte, - privalote šūvį pakartoti ir pataikyti į taikinį. Peržiūrėkite savo rezultatus laikmatyje. Laikmatis parodys visus laiko intervalus tarp šūvių, pradedant pirmuoju. Nuolat stebėkite savo rezultatų kaitą. Baigę pratimą, paskutinės šūvių serijos rezultatus įrašykite į kontrolinę lentelę. TRENIRUOČIU PRATIMAS Nr18. GINKLO NUKREIPIMAS, UŽMERKTOMIS AKIMIS Treniruotė tuščia eiga. Be laikmačio. Pratimas skirtas judesių koordinavimui, raumenų atminties ir sąmonės vystymuisi. Pratimas tinka tiek patyrusiems šauliams, tiek naujokams. Taikiniai nereikalingi. Pratimas yra atliekamas tik po to, kai įsisavinti pratimai Nr5a ir Nr10a. Startinė pozicija. Šaulys stovi veidu į šviesią sieną arba šaudykloje - veidu į kulku neperšaunamą užtvarą. Ištaisytas pistoletas laikomas abiem rankomis, saulės rezginio lygyje, vamzdžiu į neperšaunamą užtvarą. Atlikimo procedūra. Pakelkite ginklą į tą lygį, kuris jums atrodo optimalus, šaudymo stovėseną suderinkite su prisitaikymo prietaisais, niekur nesitaikydami. Užmerkite akis ir nukreipkite ginklą horizontaliai 20° į dešinę. Atmerkite akis ir įsitikinkite, ar suderinti taikikliai. Pakartokite tą patį, tik su 20° posūkiu į kairę. Dirbkite be įtampos ir emocijų. Jūs turite pasiekti tai, kad po ginklo nukreipimo su užmerktomis akimis, taikikliai liktu suderinti. Kai pratimas bus įsisavintas, padarykite jį sudėtingesnį. Padidinkite posūkio kampą iki 90° į dešinę ir į kairę. Nepamirškite išlaikyti prisitaikymo liniją. Norėdami įtvirtinti šį pratimą sąmonėje, atlikite šiuos veiksmus: nukreipkite pistoletą į taikiklio centrą, užmerkite akis, pasisukite į kairę 90° kampu, po to, neatsimerkdami, 90° kampu į dešinę ir patikrinkite, ar prisitaikymo linija nepasislinko. Jei tai neįvyksta, vadinasi, jūs sugebate laikyti suderintą ginklą tarp jūsų ir taikinio, nepriklausomai nuo žvilgsnio krypties. Tai didelis žingsnis, šaudymo įgūdžių tobulinimui. TRENIRUOČIU PRATIMAS Nr 19. ŠAUDYKLINIS NUKREIPIMAS Atliekamas su šoviniais ir laikmačiu. Pratimas skirtas ginklo nukreipimo technikos tobulinimui, o taip pat dėmesio ir atminties ugdymui. Tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems šauliams. Šiam pratimui būtina šaudymo aikštelė, kurios plotis 20 m Jei aikštelės plotis yra mažesnis negu 20 m, tai taikinius išdėstykite kiek įmanoma plačiau, kiek leidžia aikštelė. Nepamirškite: atstumas iki plieniniu taikiniu turi būti mažiausiai 8 m. Taikinių aplinka tokia pat, kaip pratimo Nr 17, pridedant po vieną taikinį centre. Šiam pratimui geriau tinka gongai - nenukrentančios plieno lėkštės 20-30 cm diametru. Taikiniams sąlyginai suteikiami eilės numeriai iš kairės į dešinę: M1, M2, M3, M4, M5. Startinė pozicija. Šaulys stovi atsipalaidavęs, veidu į taikinį. Rankos nuleistos. Užtaisytas pistoletas - dėkle, šovinys - lizde, saugiklis įjungtas. Atlikimo procedūra. Pirmasis etapas. Pagal garsinį signalą, šaulys išsitraukia ginklą ir numuša taikinius tokia tvarka: M1 - M2 - M1 - M3 - M1 - M4 - M1 - M5 - M1 - M4 - M1 - M3 - M1 - M2 - M1. Taikiniai numušami tokiu šaudykliniu būdu tol, kol nesibaigs dėtuvėje šoviniai. Baigus, ginklas ištaisomas ir įdedamas į dėklą. Tada pistoletas užtaisomas iš naujo, ir šaulys pereina prie sekančio etapo. Antrasis etapas. Šaulys pakartoja pratimą, naudodamas kitą šaudymo tvarką: M5-M4 - M5 - M3 - M5 - M2 - M5 - M1 - M5 - M2 - M5 - M3 - M5 - M4 - M5. Abu etapai atliekami kelis kartus, laikant ginklą abiem rankomis, po to pakaitomis silpnąja ir stipriąja ranka. Nereikia skubėti, atliekant šį pratimą. Kaip ir ankstesniuose pratimuose, visi veiksmai atliekami nuosekliai, be klaidų, palaipsniui didinant tempą. Šis pratimas, treniruoja ne tik raumenis, bet dėmesį ir atmintį. Atminkite, kad ginklą nukreipiate ne šiaip sau, bet tam, kad pataikytumėte į taikinį. Todėl kruopščiai apgalvokite kiekvieną šūvį. Venkite netikslių šūvių. Jei nepataikėte, turite pakartoti šūvį ir pataikyti į taikinį. Po kiekvienos šūvių serijos, pažymėkite atlikimo laiką ir palyginkite su ankstesniais rezultatais. Palyginkite vieno etapo laiką, šaudant abiem rankomis, silpnąja ir stipriąja ranka. Kūrybiškai atlikite šį pratimą. Padidinkite taikiniu skaičių. Tai bus papildomas krūvis jūsų intelektui lavinti. Keiskite numušamų taikiniu eiliškumą. Nr 19 pratimo taikinių schema su penkiais taikiniais. Treniruočių pratimas Nr 20. Ginklo nukreipimas nedideliais atstumais plačiai išdėstytais taikiniais. Su šoviniais. Su laikmačiu. Pratimas yra skirtas treniruojantis ginklo nukreipimą tarp šoninių taikinių trumpais ir vidutiniais atstumais. Pratimas labiau tinka patyrusiems šauliams. Būtina įrengti du kartoninius taikinius šauliui iš kairės ir iš dešinės, 5-7 metrų atstumu. Kampas tarp taikinių krypčių turėtų būti 150-160° (ne daugiau kaip 180°). Šis pratimas gali būti atliekamas šaudymo aikštelėje, aptvertoje kulkų neperšaunama medžiaga. Įprastoje šaudykloje tokį pratimą atlikti neįmanoma. Prieš atlikdami šį pratimą, šaudykite tuščia eiga. Rekomenduojame stovėsena - šiek tiek sulenktais keliais. Tai suteiks korpusui daugiau laisvės, pasisukimui. Būkite atsargūs, atlikdami šiuos pratimus, nepažeiskite saugaus 180° kampo! Startinė pozicija. Šaulys stovi atsipalaidavęs, veidu šaudymo kryptimi. Rankos nuleistos. Užtaisytas pistoletas - dėkle, šovinys - lizde, saugiklis įjungtas. Taikiniai turi būti išdėstyti simetriškai iš abiejų šaulio pusių. Atlikimo procedūra. Pagal garsinį signalą šaulys išsitraukia ginklą, tuo pačiu metu pasisuka į vieną iš taikinių ir iššauna. Po to apsisuka ir iššauna į kitą taikinį. Be sustojimo, šaulys nukreipia ginklą į ankstesnį taikinį, ir vėl pataiko vienu šūvių. Taikiniai numušami vienu šūviu, kol dėtuvėje nesibaigs šoviniai, kaip ir ankstesniuose pratimuose. Pabaigoje ištraukite dėtuvę, ištaisykite pistoletą, įjunkite saugiklį ir įdėkite jį į dėklą. Posūkio metu, viršutinė kūno dalis turėtų būti stabili. Posūkis atliekamas, susukant kojas. Pėdos nejuda. Ginklo nukreipimo metu galva lenkia kūną. Akys pirmos turi pamatyti taikinį. Pistoletas perkeliamas ne ratu, o pritraukiamas prie korpuso judėjimo trajektorijos viduryje. Trajektorijos pabaigoje nukreipiamas į taikinį. Nereikia ginklą pritraukti arti prie kūno. Čia nereikia "persūdyti", kad pratimo sau pačiam nesukomplikuoti. Būtina rasti aukso vidurį tarp prisitaikymo ir pistoleto nukreipimo į taikinį. Prisitaikymas vyksta pagal antrą arba trečią variantą. Pataikyti į taikinį jums reikia tiktai A zonoje. Po kiekvienos šūvių serijos peržiūrėkite laiką tarp šūvių laikmatyje. Atlikite eksperimentą: iššaudykite vieną dėtuvę, neatitraukdami ginklo, ir pažymėkite visos serijos laiką, po to iššaudykite antrą dėtuvę, prisitraukdami ginklą. Palyginkite laiką ir tikslumą kiekvienu atveju. Pakartokite pratimą stipriąja ir silpnąja ranka. Jei jūs atliekate pratimą užtikrintai ir be klaidų, pakeiskite atstumą ir kampą tarp taikinio krypčiu. Nereikia priprasti prie tų pačių sąlygų. Paskutinės serijos rezultatus įrašykite į lentelę. Palyginkite ginklo nukreipimo greitį su prisitraukimu prie krūtinės ir be.
  5. Šaudant silpnąja ranka, kartais šiek tiek patogiau palenkti ginklą į stipriąją pusę. Tai padės sumažinti riešo išlenkimą, nes taip fiziologiškai patogiau laikyti ginklą. Būtina stiprinti taikymosi įgūdžius, pakreipus ginklą. Šis įgūdis gali praversti laikant ginklą abiem rankomis, šaudant iš nepatogios padėties. Stovėsena, šaudant viena ranka iš trumpo ir vidutinio nuotolio. Taikantis į atvirus taikinius iš trumpo ir vidutinio nuotolio su viena ranka, naudojama frontoli stovėsena. Taip stovėti yra įprasta, laikant ginklą abiem rankom. Norėdami tai padaryti, reikia patraukti vieną ranką ir ją prispausti prie kūno. Pistoletas, laikomas kita ranka, turėtų likti ant prisitaikymo linijos, tarsi jus liktumėte ankstesnėje stovėsenoje. Tokiu atveju kūnas ir kojos yra statmeni ugnies linijai. Ranka su pistoletu sulenkta per alkūnės. Tokia stovėsena, kai korpusas yra statmenas ugnies linijai, lengva perimti ginklą iš vienos rankos į kitą. Ši stovėsena gali būti naudojama pratime, kur jūs turite šaudyti iš už priedangos dešinėje pusėje ir, arba kairėje pusėje kaire ranka. Frontali stovėsena taip pat naudojama, keičiant ginklo laikymą dviem rankomis, prie laikymo viena ranka, ir atvirkščiai. Šaulys laiko pistoletą stipriąją ranką, stovėdamas frontalia stovėsena. Kartais varžybose, pagal pratimo sąlygas, šaulys turi viena ranka laikyti rekvizitą, o kita - šaudyti. Taigi, reikia mokytis šaudyti viena ranka, visais variantais, kurie gali pasitaikyti varžybose. Pistoleto išsitraukimas, šaudant silpnąja ir stipriąja ranka. Treniruočių metodika. Pistoleto išsitraukimas, šaudant stipriąja ranką Jei jus įvaldėte ginklo išsitraukimą abiem rankom, tai išsitraukimas stipriąja ranka nesudarys daug sunkumų. Startinė pozicija. Šaulys stovi veidu į taikinį, atsipalaidavęs, rankos nuleistos. Pistoletas yra dėkle, šovinys - lizde, saugiklis įjungtas. Jūsų patogumui, mes išdėstysime šio proceso etapus: 1. Šaulys stovi veidu į taikinį. 2. Pagal laikmačio signalą abi rankos vienu metu pakyla ir pradeda judėti ginklo link. Stiprioji ranka dedama ant rankenos iš viršaus ir glaudžiai atsiremia tarpupirščiu tarp nykščio ir rodomojo vertikaliai į išorinę ginklo rėmo išlinkį. Trimis pirštais - viduriniu, bevardžiu ir mažuoju - apglėbiame rankeną. Rodomasis pirštas - tiesus, nykštys dedamas ant saugiklio, jei leidžia dėklas. Silpnosios rankos plaštaka prispaudžiama prie krūtinės. 3. Tvirtu judesiu pistoletas ištraukiamas iš dėklo ir pasukamas vamzdžiu į taikinį, judėdamas aukštyn ir žemyn. Didysis pirštas išjungia saugiklį. Pistoletas pakeliamas į liniją "akis - taikinys", kurio trajektorija panaši į "F" raidę. 4. Kai tik matymo lauke pasirodo taikikliai, rodomasis pirštas pradeda laisvą gaiduko eigą. 5. Pistoletui judant, galutiniame trajektorijos etape taikymosi prietaisai išlyginami ir suderinami su taikinio centru. Rodomasis pirštas galutinai nuspaudžia gaiduką. Ginklo išsitraukimo metu, korpusas ir galva išlieka stabilios. Dirba tik rankos. Nepamirškite starte pradėti kelti abi rankas tuo pačiu metu. Pistoleto išsitraukimas, šaudant silpnąja ranką. Startinė pozicija. Šaulys stovi veidu į taikinį, atsipalaidavęs, rankos nuleistos. Pistoletas yra dėkle, šovinys - dėtuvėje, su įjungtu saugikliu. Jūsų patogumui, mes išdėstysime ginklo išsitraukimo proceso etapus: 1. Šaulys stovi veidu į taikinį. 2. Pagal laikmačio signalą, abi rankos tuo pačiu pakyla ir pradeda judėti link ginklo. Stiprioji ranka sugriebia pistoleto rankenos apatinę dalį trimis pirštais - nykščiu, rodomuoju ir viduriniuoju. Tuo tarpu silpnosios rankos plaštaka pasiekia saulės rezginį. 3. Tvirtu judesiu pistoletas ištraukiamas iš dėklo ir vamzdis pasukamas į taikinį, ir juda aukštyn ir į priekį. Krūtinės lygyje, silpnoji ranka sugriebia rankeną ir nesustodama juda toliau. 4. Pistoletas pakeliamas į liniją "akis - taikinys", kuri pagal trajektorija panaši į raidę "F". Stiprioji ranka prispaudžiama prie krūtinės arba pilvo. Didysis silpnos rankos pirštas atjungia saugiklį. Kai tik matymo lauke pasirodo prisitaikymo prietaisai, rodomasis pirštas pradeda judėti laisva eiga. 5. Pistoletui judant, galutiniame trajektorijos taške prietaisai išlyginami ir suderinami su taikinio centru. Rodomasis pirštas tolygiai suspaudžia gaiduką. Ginklo išsitraukimas silpnąja ranka yra greitas ir patogus, jei pistoletas yra su dvipusiu saugikliu (MP-446 "Vikingas"). Tuo tarpu, kai saugiklis vienpusis, 2-ame išsitraukimo etape, teks išsitraukti stipriąja ranka, kad išjungti nykščiu saugiklį, o tada perkelti ginklą į silpnąja ranką. Pistoleto perkėlimas iš stiprios rankos į silpnąja, išsitraukiant ginklą. Daugeliu atvejų, šaudymui varžybose su viena ranka, paruošimi trumpi pratimai, kuriose yra ne daugiau kaip 9 įskaitiniai šūviai. Dažnai tokiose pratimuose, ginklas gali gulėti ant lygaus paviršiaus arba kokioje nors dėžutėje. Šie pratimai nereikalauja papildymo pistoleto užtaisymo. Tuo atveju, jei ginklas užstringa arba šūvis vėluoja, šaulys turi teisę pašalinti gedimą ir iš naujo užtaisyti, naudodami kitą ranką. Visais kitais atvejais, ginklo arba rankos, laikančios ginklą, lietimas, yra baudžiamas. Šaudymo metodai, naudojant stipriąją ir silpnąją rankas. Treniruočių pratimas Nr 12a. Pistoleto išsitraukimas stipriąja ranka. Atliekamas tuščia eiga, be laikmačio. Pistoleto išsitraukimo įgūdžių ugdymas stipriąja ranka ir pirmasis šūvis. Ši pratimas turėtų būti atliekamas prieš treniruotę, apšilimui. Taikinys yra 10-15 metrų atstumu. Startinė pozicija. Šaulys atsipalaidavęs, veidu į taikinį. Ištaisytas pistoletas dėkle, saugiklis įjungtas. Rankos nuleistos. ATLIKIMO PROCEDŪRA Šaulys lėtai išsitraukia ginklą stipriąja ranka, nukreipia jį į taikinį ir imituoja šūvį. Silpnoji ranka vienu metu prisispaudžia prie krūtinės arba pilvo. Tada šaulys įjungia saugiklį ir įdeda pistoletą į dėklą. Atsistoja į pradinę padėtį ir pakartoja pratimą. Visi judesiai yra sklandūs ir vientisi. Užduotis - 10 kartų ramiai, techniškai teisingai išsitraukti ginklą ir iššauti. Jei pajutote, kad pratimas pavyko, tai pakartokite ginklo išsitraukimą 5 kartus, tačiau atlikite pratimą greičiau. Sekite, kad greičio padidėjimas, nepakenktų kokybei. Po to, kai išsitraukėte ginklą 15 kartų, keiskite startinę padėtį. Reikia atlikti šį pratimą startinėje pozicijoje "rankas aukštyn". Treniruočių pratimas Nr 12. Ginklo išsitraukimas, ir šūvis stipriąja ranka. Atliekamas su šoviniais ir laikmačiu. Ginklo išsitraukimo įgūdžių ugdymas ir pirmasis šūvis stipriąja ranka. Pratimas analogiškas Nr12a. Vietoj taikinio geriau naudoti gongą - lėkštę, kurios matmenys 30 cm diametro, esančią 10-15 m atstumu. Šaulys turi turėti 2 šovinių dėtuvės. Kiekvienoje dėtuvėje turi būti 10 šovinių. Dėtuvės turi būti dėkluose, prie šaulio šono. Pratimą geriausia atlikti po pratimo Nr 12a. Laikmatis prie diržo. STARTINĖ POZICIJA Šaulys stovi, atsipalaidavęs, veidu į taikinį. Užtaisytas pistoletas - dėkle, šovinys - dėtuvėje, saugiklis įjungtas. Rankos nuleistos. ATLIKIMO PROCEDŪRA Šaulys nustato laikmatį į padėtį "Random" - atsitiktinis įjungimas (jei yra tokia funkcija). Tai reiškia, kad po laikmačio mygtuko nuspaudimo "Start", pasigirs garsinis signalas su tarpais 2 ir 5 sekundės. Pagal garsinį signalą, šaulys stipriąja ranka lėtai išsitraukia ginklą ir iššauna į taikinį. Ginklo išsitraukimą, prisitaikymą ir šūvį šaulys atidžiai stebi ir kontroliuoja visus atlikimo etapus, pagal knygos skyrių "Greitas pistoleto išsitraukimas ir šaudymas stipriąja ranka". Po šūvio šaulys užlenkia gaiduką, įjungia saugiklį, įdeda ginklą į dėklą ir užima startinę poziciją. Ginklo išsitraukimą atliekame 5 kartus lėtai. Tada 5 kartus - greitu tempu, tačiau nepakenkiant kokybei. Iššovęs 10 šūvių, šaulys ištaiso ginklą. Įdeda naują dėtuvę, įstumia šovinį į lizdą, įjungia saugiklį ir įsideda pistoletą į dėklą. Tada atsistoja startinėje pozicijoje Nr 2. Startinė pozicija Nr 2. Šaulys stovi, atsipalaidavęs, veidu į taikinį. Užtaisytas pistoletas - dėkle, šovinys - lizde, saugiklis įjungtas. Rankos pakeltos. Plaštakos aukščiau pečių. Atlikimo procedūra. Šaulys iššauna 10 šūvių iš startinės pozicijos Nr 2. Užsiėmimu metu, stažuotojas nusprendžia, kiek kulkų jam panaudoti kiekvienoje startinėje pozicijoje. Po treniruočių reikia atlikti 5 bandomuosius šūvius, pagal gongą, iš kiekvienos startinės pozicijos. Rezultatus įrašyti į lentelę. Treniruočių pratimas Nr 13a. Pistoleto greitas išsitraukimas, šaudant silpnąja ranka. Atliekamas tuščia eiga. Be laikmačio. Ginklo išsitraukimo technikos tobulinimas ir šaudymas, nusitaikant silpnąja ranka. Taikinys yra 8-10 m atstumu. Startinė pozicija. Šaulys stovi atsipalaidavęs, veidu į taikinį. Ištaisytas pistoletas - dėkle, saugiklis išjungtas. Rankos nuleistos. ATLIKIMO PROCEDŪRA Šaulys lėtai išsitraukia ginklą stipriąja ranka, perdeda į silpnąja, nusitaiko į taikinį ir imituoja šūvį. Tada perkelia ginklą į stipriąja ranką, išjungia saugiklį ir įsideda atgal į dėklą. Pratimas yra atliekamas taip, kaip aprašyta knygos skyriuje "Greitas pistoleto išsitraukimas, kai šaudoma silpnąja ranka". Dvipusis saugiklis išjungiamas silpnos rankos nykščiu. Vienpusis - stiprios rankos nykščiu. Šaulio užduotis - 10 kartų ramiai, techniškai teisingai išsitraukti ginklą ir iššauti. Jei pajutote, kad pratimas pavyko, tai pakartokite išsitraukimą dar 5 kartus, tačiau greičiau. Sekite, kad greičio padidinimas nepakenktu kokybei. Po to, kai ginklą išsitrauksite 15 kartų, pakeiskite startinę padėtį. Būtina atlikti šį pratimą startinėje pozicijoje "rankos aukštai". Treniruočių pratimas Nr 13. Greitas pistoleto išsitraukimas, šaudant silpnąja ranka. Atliekamas su šoviniais ir su laikmačiu. Greito ginklo išsitraukimo silpnąja ranka technikos tobulinimas. Pratimas analogiškas pratimui Nr13 a. Vietoj taikinio yra geriau naudoti gongą - plieninę, nenukrentančią lėkštę, kurios matmenys 30 cm, ir esančia 10-15 m atstumu. Šaulys turi turėti 2 dėtuves. Kiekvienoje dėtuvėje - 10 šoviniu. Dėtuvės - dėkluose, kurie yra ant šaulio šonu. Pratimą geriausiai atlikti po pratimo Nr13a. STARTINĖ POZICIJA Šaulys stovi atsipalaidavęs, veidu į taikinį. Pistoletas užtaisytas - dėkle, šovinys - lizde, saugiklis įjungtas. Rankos nuleistos. ATLIKIMO PROCEDŪRA Šaulys nustato laikmatį į padėtį "Random" - atsitiktinis įjungimas (jei yra tokia funkcija). Tai reiškia, kad paspaudus mygtuką "Start", laikmatis duos signalą intervalu 2 ir 5 sekundės. Šaulys užima startinę pozicija, nuspaudžia laikmačio mygtuką. Pagal garsinį signalą, lėtai, išsitraukia ginklą stipriąja ranka, perkelia į silpnąja ir iššauna į taikinį. Greitą išsitraukimą, nusitaikymą ir šūvį šaulys atidžiai stebi ir kontroliuoja visus etapus, atsižvelgdamas į knygos skyrių "Greitas pistoleto išsitraukimas, kai šaudoma silpnąja ranka". Po šūvio, šaulys nuleidžia gaiduką (jei pistoletas dvigubo veikimo), išjungia saugiklį, įdeda į dėklą ir užima startinę poziciją. Greitas pistoleto išsitraukimas atliekamas lėtai 5 kartus. Po to 5 kartus - greitu tempu, tačiau nepakenkiant kokybei. Iššovęs 10 šūvių, šaulys ištaiso ginklą. Įdeda naują dėtuvę, įstumia šovinį į lizdą, įjungia saugiklį ir įsideda pistoletą į dėklą. Tada atsistoja į startinę pozicija Nr 2. Startinė pozicija Nr2. Šaulys stovi atsipalaidavęs, veidu į taikinį. Ištaisytas pistoletas - dėkle, saugiklis išjungtas. Rankos pakeltos. Plaštakos aukščiau pečių. ATLIKIMO PROCEDŪRA Šaulys iššauna 10 šūvių iš startinės pozicijos Nr 2. Treniruočių metu šaulys pats nusprendžia, kiek kulkų jis panaudos kiekvienoje startinėje pozicijoje. Po treniruotės reikia iššauti pagal gongą 5 bandomuosius šūvius iš kiekvienos startinės pozicijos. Rezultatus įrašyti į lentelę. Pratimas Nr14a. Pistoleto perėmimas iš vienos rankos į kitą. Atliekamas tuščia eiga. Be laikmačio. Pistoleto perėmimo iš vienos rankos į kitą technikos tobulinimas, pataikant į taikinį su kiekviena ranka. Būtina įrengti du taikinius 10-15 m atstumu. Atstumas tarp taikinių - 2-3 m. STARTINĖ POZICIJA Šaulys stovi atsipalaidavęs, veidu į taikinį. Pistoletas ištaisytas - dėkle, saugiklis išjungtas. Rankos nuleistos. Atlikimo procedūra. Pagal garsinį signalą, šaulys išsitraukia pistoletą, išjungia saugiklį, ir, nusitaikęs, imituoja šūvį stipriąja ranka. Tada, nenuleisdami pistoleto, perimate į silpnąja ranką ir imituojate šūvį silpnąja ranka. Kartokite pratimą kelis kartus. Pajutęs nuovargį, šaulys įjungia saugiklį, ir įsideda ginklą į dėklą. Perimant ginklą iš vienos rankos į kitą, stenkitės jo nekratyti. Pistoletas turi likti vietoje, keičiasi tik rankos. Pistoleto perkėlimas iš silpnos rankos į stipriąja. Treniruočiu pratimas Nr 14. Pistoleto perkėlimas iš vienos rankos į kitą, pataikant į taikinius. Atliekamas su šoviniais. Su laikmačiu. Pistoleto perdavimo iš vienos rankos į kitą technikos tobulinimas, pataikant į taikinį kiekviena ranka.Turite įrengti du gongo tipo taikinius, 10-15 m atstumu. Atstumas tarp taikiniu - 2-3 m. Pratimą geriau atlikti po Nr14a pratimo. STARTINĖ POZICIJA Šaulys stovi atsipalaidavęs, veidu į taikinį. Užtaisytas pistoletas - dėkle, šovinis lizde, saugiklis išjungtas. Rankos nuleistos. Atlikimo pocedūra Pagal garsinį signalą, šaulys stipriąja ranka išsitraukia ginklą, įjungia saugiklį, ir, nusitaikęs, iššauna į pirmą taikinį. Tada ginklą iš stiprios rankos perima į silpnąja, ir iššauna į kitą taikinį. Po to perima ginklą atgal į stipriąja ranką, ir dar kartą iššauna. Pistoletas perkeliamas iš vienos rankos į kitą tol, kol baigsis šaudmenys. Po to šaulys ištaiso pistoletą ir įsideda į dėklą. Treniruočių pratimas Nr 15. "Žingsnis - šūvis", šaudant stipriąja ir silpnąja ranka. Atlikite pratimą "Žingsnis - šūvis", pataikant į taikinį tik stipriąja ranka. Tada pakartokite tą patį pratimą, pataikydami į taikinį tik silpnąja ranka. Būkite atidūs. Judant, pritraukite ginklą prie krūtinės ir nuimkite pirštą nuo gaiduko. Neskubėkite. Atkreipti dėmesį į saugumą. Rekomenduojama skirti daugiau dėmesio šaudymui tiek stipriąja, tiek silpnąja ranka. Pavyzdžiui: atlikdami pratimą, laikant ginklą abiem rankomis, šaudykite ir stipriąja, ir silpnąja ranka. Jei atliekant kokį nors pratimą, šaulys jaučia sunkumus, tai geriausia ištaisyti ginklą ir tobulinti techniką tuščiąja eiga, o tada treniruotis su šoviniais. Nesijaudinkite dėl pataikymų viena ranka nestabilumo. Taisykite klaidas ir pataikykite į taikinius tokiu greičiu, kokiu tai galite daryti šiuo metu. Visi šauliai susiduria su tais pačiais sunkumais, kaip ir jūs. Treniruojantis stipriąja ir silpnąja ranka atskirai, pastebėsite, kaip gerėja šaudymo kokybė abiem rankomis.
  6. ŠAUDYMO TRENIRUOČIŲ METODIKA Prie teisingos stovėsenos ir ginklo laikymo, turime pridėti gebėjimą prisitaikyti ir nuleisti pistoleto gaiduką. Po to jūs su ginklu rankoje jausitės patogiai ir užtikrintai. Nepamirškite saugos taisyklių. Treniruočių pratimas Nr1. Nusitaikymas į taikinį ir šūvis. Šūvis atliekamas užtaisytu pistoletu. Be laikmačio. Treniruočių taikiniui geriau naudoti gongą - nekrintančią plieno lėkštę, kurios matmenys 30 cm, esančia 15 metrų atstumu. Jei pataikysite, išgirsite garsą, panašų į varpo garsą. Taikinys nudažytas šviesiais dažais, ir ant jo yra aiškiai matomi pataikymai. Startinė pozicija. Šaulys stovi veidu į taikinį, abiem rankom laiko užtaisytą pistoletą, kurio vamzdis nukreiptas į taikinį. Prieš šūvį būtina kontroliuoti pečių, alkūnių, galvos, kūno padėtį. Atlikimo procedūra. Suderinkite prisitaikymo prietaisus su taikinio centru ir iššaukite, tada prisitraukite pistoletą prie krūtinės ir tuo pačiu metu nuimkite smilių nuo gaiduko. Pirštas turėtų būti ištiestas, bet ne įtemptas. Nerekomenduojama atremti stiprios rankos smiliaus ant gaiduko apsaugos. Dėl to pirštas įsitempia ir tampa mažiau mobilus. Po pertraukos, šūvį pakartokite. Tokiu būdu pataikoma į taikinį tiek, kol šovininėje yra šovinių. Prisitaikymas vyksta pagal pirmąjį variantą. Kai pistoletas yra prie krūtinės, žvilgsnis turėtų būti sufokusuotas į taikinio centrą. Kai pistoletas yra ant linijos "akis - taikinys", žvilgsnis nukreiptas į kryptuką. Pratimo atlikimo metu būtina stebėti alkūnių ir stipriosios rankos nykščio padėtį. Pistoleto vamzdis, viso pratimo atlikimo metu, turi būti lygiagretus su žeme ir nukreiptas į taikinio pusę. Atlikus pratimą, būtina išimti dėtuvę, atitraukti spyną atgal ir patikrinti, ar nėra šovinių dėtuvėje. Pertraukus užraktą du kartus, nuspauskite gaiduką ir įdėkite ginklą į dėklą. TRENIRUOČIŲ PRATIMAS Nr 4. Atidumas. Atliekamas su šoviniais. Be laikmačio. Pratimas yra skirtas praktinio šaudymo tikslumui ugdyti ir pašalinti priešlaikinę organizmo reakciją į laukiamą šūvį. Pratimas tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems šauliams. Kartoninis taikinys - 25 m atstumu. Zonos centre. Galima patalpinti tamsią, arba atvirkščiai, baltą žymę 5x5 dydžio. Reikia natūralaus dydžio šovinių muliažų, kuriuos pavadinsime tuščiais. Būtini žiūronai. Startinė pozicija. Šaulys stovi veidu į taikinį. Užtaisytas pistoletas laikomas abiem rankomis saulės rezginio lygyje, vamzdis atsuktas į taikinį, alkūnės remiasi į liemens šonus. Rodomasis pirštas yra už gaiduko apsaugos lankelio, lygiagrečiai su vamzdžiu. Pistoleto dėtuvėje yra ir tikri , ir tušti šoviniai. Atlikimo procedūra. Po garsinio signalo, šaulys nukreipia ginklą į taikinį ir tiksliai iššauna penkis šūvius į taikinį. Tada žiūronų pagalba fiksuoja pataikymus. Šūvio metu, šauliui būtina atidžiai stebėti prisitaikymo prietaisus. Sutelkite dėmesį į piršto ir gaiduko kontaktą. Reikia nuolat kontroliuoti raumenų, rankų, kaklo ir liemens būklę. Pataikius tuščiu šoviniu, turėsite galimybę patikrinti šūvio taiklumą. Jei šaulys turi išankstinę organizmo reakcija į numatomą šūvį, tai pataikius tuščiu šoviniu, sportininkas pats pamatys, kaip gaiduko nuleidimo metu, vamzdis nusvyrs žemyn. Aptikus kūno reakciją į laukiamą šūvį, rekomenduojama iššauti keletą šūvių tuščia eiga, siekiant kryptuko stabilumo. Kai jus pasieksite kryptuko stabilumą, jums reikia prisiminti vidinę būseną ir raumenų pojūčius, gaiduko nuleidimo metu. Pabandykite atkurti šią būseną, kai šaudote tikromis kulkomis. Pakartokite seriją, siekdami geros sklaidos, be sustojimo. Būtina tiek kontroliuoti ginklą, kad pataikius tuščiu šoviniu visoje serijoje, kryptukas liktu stabilus. Treniruočių pratimas Nr 5a. Raumenų atmintis Atliekamas tuščiais šoviniais. Be laikmačio. Šis pratimas yra judesių koordinacijai ir sąmonės vystymuisi. Pratimas tinka tiek patyrusiems šauliams, tiek ir naujokams. Startinė pozicija. Šaulys stovi veidu į šviesią sieną, arba šaudykloje, veidu į neperšaunamą sieną. Taikinys nereikalingas. Ištaisytas pistoletas laikomas abiem rankomis, saulės rezginio lygyje, vamzdžiu į neperšaunamą sieną, alkūnės liečia liemens šonus. Atlikimo procedūra. Išlaikydami tinkamą pistoleto paėmimą, pakeliate ginklą iki tokio lygio, kad manote, jog tai geriausiai tinka šaulio stovėsenai ir kryptukui su taikiklių, niekur nesitaikant. Prisitraukite pistoletą ties saulės rezginiu, užmerkite akis, tada nukreipkite ginklą į tą patį lygį. Atmerkite akis ir patikrinkite prisitaikymo liniją. Treniruokitės tol, kol prisitaikymo prietaisai nebus vienoje prisitaikymo linijoje po nusitaikymo užmerktomis akimis. Sutelkite dėmesį į savo pojūčius. Stenkitės išsaugoti galvoje prisitaikymo prietaisų vaizdą. Įdėmiai įsiklausykite į savo jausmus, be įtampos suderinkite pistoletą bei jo atvaizdą galvoje. Nenusiminkite, jei iš karto nepavyko, ir audringai nesidžiaukite, jei pavyko. Išsaugokite ramią darbinę atmosferą. Tokie pratimai pavyksta ne iš karto. Ne iš karto bus matomas ir rezultatas. Neskubėkite ir neatlikinėkite sudėtingu pratimu iš karto. Pereikite prie kito sąmonės vystymo pratimo tik tada, kai teisingai atliksite buvusius prieš tai pratimus. Bet galutinis rezultatas bus stulbinantis. Varžybose, jei jūsų protas bus atviras, pajusite savo potencialą, pajusite jėgą ir pasitikėjimą. TRENIRUOČIŲ PRATIMAS Nr 6. ŠEŠI ŠŪVIAI Atliekamas su šoviniais ir laikmačiu. Didelio greičio pratimas. Jis skirtas ginklo atatrankos kontrolei ir greitam pakartotinam šūviui. Vienas kartoninis taikinys yra 15 m atstumu nuo šaulio. Laikmatyje įjungti du signalai su 15s intervalu pradedantiesiems šauliams, ir 10s patyrusiems. Šis laikmačio režimas yra vadinamas "Para". Startas. Garsinis signalas. Pratimo pabaiga. Garsinis signalas po 15 (10) s. Startinė pozicija. Šaulys stovi veidu į taikinį. Užtaisytas pistoletas laikomas su abiem rankom saulės rezginio lygyje, vamzdis nukreiptas į taikinio pusę, alkūnės liečia liemens šonus. Rodomasis pirštas yra už gaiduko apsauginio lankelio, lygiagrečiai su vamzdžiu. ATLIKIMO PROCEDŪRA Pagal garsinį signalą nukreipiate ginklą į taikinį, ir iššaunate 6 šūvius iki antro laikmačio signalo. Tada ginklą būtina ištaisyti ir įdėti į dėklą arba ant stalo. Visos pataikymo skylės turi būti išsidėsčiusios A zonoje - tai laikoma sėkmingu bandymu. Užklijuokite skyles popierinės juostos gabaliukais. Esant dviem sėkmingiems bandymams, laiką tarp šūvių sumažinsite viena sekunde. Dar po dviejų sėkmingų bandymų sumažinsite laiką viena sekunde, ir t.t. Pasiekę aukštą šaudymo tempą, sumažinkite laiką 0,2 sekundės. Nešaukite pakartotinai, jei nepamatote taikinių prietaisų. Dirbkite kūrybiškai, keiskite atstumą iki taikinio ir laiką. Per treniruotę įrašykite visus rezultatus į lentelę, kad galėtumėte kontroliuoti įgūdžių augimą. TRENIRUOČIŲ PRATIMAS Nr 7. ŠEŠIŲ LĖKŠČIŲ NUMUŠIMAS Atliekamas su šoviniais ir laikmačiu. Pratimas yra skirtas, šaudymo tikslumo ugdymui. 20 - ties metrų nuo šaulio atstumu yra taikinių sistema su 6 -šiomis lėkštėmis, kurių diametras 20 cm. Tai gali būti Bianči sistema. Laikmatyje naujokui nustatomi du signalai kas 15-ka sekundžių. Patyręs šaulys pats nustato laiko intervalą. Būtinas stalas. Startas. Garsinis signalas. Pratimo pabaiga. Garsinis signalas po 15 sekundžių. Startinė pozicija. Šaulys stovi veidu į taikinį. Užtaisytas pistoletas laikomas abiem rankomis saulės rezginio lygyje, vamzdžiu į taikinį, alkūnės prie liemens šonų. Rodomasis pirštas yra už gaiduko apsaugos lankelio, lygiagrečiai su vamzdžiu. Patyrusiems šauliams: pistoletas - dėkle, rankos nuleistos. Atlikimo procedūra. Pagal garsinį signalą šešiais šūviais, iki antrojo signalo, numušate 6 -ias lėkštes. Tada įjungiate saugiklį, įdedate pistoletą į dėklą arba dedate ant stalo. Pakeliate lėkštutes ir pakartojate pratimą. Jei jus du kartus iš eilės iššovėte 6 šūvius ir pataikėte į 6 lėkštutes, būtina sumažinti šūvių intervalą viena sekundę. Po sekančių dviejų sėkmingų bandymų reikia sumažinti laiko tarpą dar viena sekundę ir t.t. Šešios lėkštutės per šešias sekundes du kartus iš eilės - tai labai geras rezultatas. Treniruočių metu įrašykite visus duomenis į lentelę, kad galėtumėte kontroliuoti įgūdžius. Stiprioji ir silpnoji ranka. Stovėsena ir pistoleto laikymas su viena ranka, šaudant įvairiais atstumais. Šaudyti abiem rankom iš pistoleto yra daug lengviau, nei viena. Pabandykite skaldyti malkas viena ranka. Tie, kurie bandė tai daryti, sutiks, kad daug patogiau laikyti kirvį abiem rankomis. Sportinis pistoleto laikymas su viena ranka yra nestabilus, ir neleis greitai pakartotinai iššauti. Šaudymas viena ranka - tai papildomi sunkumai sportininkui. Ginklo laikymas abiem rankomis ir agresyvi stovėsena, suteikia galimybę kontroliuoti ginklą ir greitai numušti daugiau taikinių. Todėl šis ginklo laikymas akivaizdžiai geresnis, negu laikymas viena ranka. Jeigu kas nors dar abejoja, tai tegul pabando atlikti pratimą "Bill-Drill" su viena ranka ir tada - abiem rankomis ("Bill-Drill" - tai 6 šūviai į taikinį iš 7 m). Ir tada sulyginkite laiką ir šaudymo kokybę. Net sportininkas, šaudantis olimpinėse rungtyse viena ranka, dviem rankomis pataikys tiksliau ir greičiau. Pagal praktinio šaudymo taisykles, sportininkai varžybose šaudo laisvu stiliumi. Tai reiškia, kad šaulys gali šaudyti ir viena ranka, ir abiem, jei nenurodyta kitaip. Norėdami pasiekti geresnių rezultatų, sportininkai, žinoma, šaudo, laikydami ginklą abiem rankomis. Norėdami įvertinti šaulių meistriškumą, praktinio šaudymo varžybose, visada yra pratimai, kur reikia šaudyti viena ranka. Tai gali būti pratimai tik stipriajai arba tik silpnajai rankai. Todėl šaulys turi mokėti pataikyti į taikinį, laikydamas ginklą viena ranka. Šaudant viena ranka, yra du stovėsenos variantai. Stovėsena, šaudant viena ranka į sudėtingus taikinius iš vidutinių ir tolimų distancijų. Norint pataikyti į sudėtingus taikinius, iš vidutinio ir tolimo atstumo, būtina atsistoti į patogią stovėseną, pasukus korpusą ir kojas maždaug 45° kampu pagal šaudymo kryptį. Ranka su pistoletu ištiesta į taikinio pusę. Pistoletas laikomas įprastu būdu. Daugelio patyrusių šaulių ranka su ginklu šiek tiek sulenkta per alkūnę. Tai daroma todėl, kad šūvio metu, ranka, sulenkta per alkūnę, atlieka kaip atatrankos amortizatorius. Šiuo atveju korpusas nejuda. Jei ištiesime ranką ir visiškai atlenksime, tai atatrankos metu impulsas iš rankos pereis į petį, ir korpusas pasislinks į pradinę padėtį. Pakartotinam šūviui teks suderinti kūno ir prisitaikymo prietaisus. (Tikiuosi, jūs prisimenate, kad praktiniame šaudyme naudojami ginklai tik didelio kalibro su nemaža atatranka). Esant tokiai stovėsenai, korpusas turi būti šiek tiek palenktas į priekį. Korpuso palinkimas leidžia lengviau kompensuoti ginklo atatranką ir atlikti greitą pakartotiną šūvį. Laisva ranka prispaudžiama prie krūtinės ar pilvo, kad netrukdytu judėti.
  7. Taikantis greitame šaudyme, rekomenduojama laikytis šių trijų variantų: Pirmasis variantas. Taikinys yra 10 metrų atstumu arba toliau, nepatogus - "sunkus". "Sunkus" taikinys - tai plieninė lėkštelė arba nutolęs judantis taikinys, o taip pat gali būti kartoninis, uždengtas baudos taikinio arba dekoracijomis. Perdengimas dekoracijomis gali būti imituojamas, nudažant taikinio dalis, arba paprasčiausiai nupjauta taikinio dalis. Šiuo atveju, žvilgsnis fokusuojamas į kryptuką, taikiklis suderinamas su kryptuku ir kontroliuojamas, taikinys atrodo išskydęs. Gaidukas nuleidžiamas švelniai ir sklandžiai. Esant tokiam šaudymo būdui, būtina nuolat stebėti taikymosi prietaisus. Po tam tikro šūvių skaičiaus, šaulys šaudamas matys kur yra kryptukas ir taikinio centras, ir žinos, kur pataikė kulka. Po šiek tiek praktikos, šaulys pradeda matyti, kaip pašoka kryptukas šūvio metu. Jeigu teisingai laikyti ginklą, kryptukas pakils aukštyn arba nusileis žemyn ir į dešinę, o tada sugrįš atgal į savo pradinę padėtį taikinyje. Negalvokite apie tai, kaip trūkčioja pistoletas atotrankos metu, ir kaip aukštai pakyla vamzdis. Svarbiausia - kad taikymosi prietaisai, po šūvio, grįžtų į pradinę padėtį. Tai pasiekiama nuspaudus gaiduką ir šaudant be įtampos. Norint sėkmingai iššauti, naudojant pirmąją nusitaikymo versiją, būtina vizualiai stebėti taikymosi prietaisus, ir sutelkti dėmesį į piršto ir gaiduko kontaktą. Viso pratimo atlikimo metu jūs turėtumėte pasistengti neprarasti šio jausmo. Tai padės sumažinti stresą ir atsikratyti emocijų, visa tai yra labai svarbu sėkmingam šūviui. Antrasis variantas. Taikinys yra atviras ir yra 7-10 m atstumu nuo šaulio. Šiuo atveju šaulys žiūri į taikynį per taikymosi prietaisus ir sukoncentruoja žvilgsnį į taikinį. Kryptukas suderintas su taikiniu, atrodo išskydęs ir yra taikinio viduryje. Nuleistukas spaudžiamas tolygiai ir užtikrintai. Sutelkiant dėmesį į taikinį, atsiranda galimybė stebėti visą taikymosi situaciją, todėl padidėja pataikymo į visus taikinius greitis. Tuo pačiu metu vyksta vizuali pataikymų kontrolė. Iš pradžių pradedančiam šauliui tai sunku padaryti. Su patirtimi, šaulys pastebės pataikymus šūvio metu. Tačiau nereikėtų į tai kreipti dėmesį. Tai gali trukdyti šaudymo procesui. Greito taikymosi į taikinius metu, negalima galvoti ir analizuoti. Reikia tik stebėti. Trečiasis variantas. Taikiniai yra 5-7 metrų atstumu arba arčiau. Šiuo atveju, šaulys fokusuoja žvilgsnį į taikinį, periferinių regėjimu kontroliuodamas kryptuką ir šalia esančius taikinius. Kryptuką, kuris atrodo išskydęs, šaulys nukreipia į taikinio vidurį ir iššauna. Šis nusitaikymo variantas efektyvus, kai šaudoma labai greitai į taikinius, staiga ir agresyviai perkeliant ginklą į sekantį taikinį. Esant tokiam prisitaikymo būdui, kryptukas turi būti taikiklio angoje, tačiau griežtai centruoti kryptuką su taikikliu nebūtina. Per tokį atstumą šaulys paprastai labai įsitempia. Svarbu išmokti šaudyti be įtampos. Aukščiau aprašyti būdai yra tinkami vidutinio ir aukštesnio lygio šauliams. Pradedantys šauliai, kuri laiką, turėtų sutelkti dėmesį į kryptuką iš bet kurio atstumo, kad priprastu prie prisitaikymo prietaisų formos ir padėties, lyginant su taikiniais. Po 2000 - 3000 šovinių iššovimo ir intensyvaus šaudymo tuščia eiga, galima pereiti prie prisitaikymo technikos, aprašytos aukščiau. Regėjimas, prisitaikant, kiekvieno šaulio yra individualus. Pavyzdžiui, aukštos klasės šauliai naudoja antrąjį prisitaikymo variantą, pataikydami į taikinį iš 20 m atstumo. Kai kurie teisėti techniniai pakeitimai, mechaninėse prisitaikymo įrengimų konstrukcijose, padidina šaudymo efektyvumą. Pavyzdžiui, plono optikos strypo, įterpto į kryptuko viršutinės dalies skylę, leidžia padidinti atstumą iki taikinio, naudojant 2-ą ir 3-čią prisitaikymo variantą.Tai, atitinkamai, padidina šaudymo greitį. Strypas iš optinio pluošto siunčia ryškiai raudoną tašką ant kryptuko, kuris leidžia daug lengviau periferiniu matymu kontroliuoti, ir nusitaikyti į taikinį. Raudonas taškas ant kryptuko, suteikia pranašumą šaudant prieš saulę, ir geriau matomas temstant, kai kryptuko kontūrai neryškūs. Tipinės klaidos šaudant, ir jų šalinimo metodika. Šaudymo treniruočių metodika. Pradedant užsiimti šaudymu iš šaunamųjų ginklų, šaulys susiduria su būdingomis nusitaikymo problemomis. Atrodo, kad viskas daroma teisingai, bet kažkaip kulkos pataiko ne ten, kur taiko šaulys. Sportiniame kulkiniame šaudyme, kai kurie treneriai nuleidžia rankas, negalėdami išspręsti sportininkų problemą. Ir, nerasdami priežasties, pradeda manyti, kad šaulys turi nepašalinamų defektų: "kaltos akys", "kiekvienas žmogus turi savo anatominių savybių," ir t.t. Iš tikrųjų šaudymo problemos - tai konkrečios šaudymo klaidos, kurias galima ištaisyti. Praktiniame šaudyme prie žinomų klaidų prisideda naujos. Tai dėl šio sporto sudėtingumo ir įvairovės, stambaus kalibro ginklų naudojimo ir šaudymo greičių. Anksčiau išvardintos tipiškos praktinio šaudymo problemos, iššaukiančios tipinės klaidas ir jų sprendimo būdus. Klaidų taisymas prasideda po to, kai teisingai prišaudomas ginklas. Turėkite omenyje, kad dažnai šaudymo problema yra ne viena, o kelios. Problema 1. Ginklo virpėjimas. Kartais pistoletas, pradedančiojo rankose, pradeda virpėti. Šaulys prakaituoja nuo įtampos ir bando prisiminti, ką jis darė praėjusią naktį. Į galvą lenda blogos mintys, pavyzdžiui, "Tai išliks visam mano gyvenimui", "Aš niekada negalėsiu pataikyti į taikinį su tokiu drebuliu" ir t.t. Virpėjimo priežastys gali būti: neįtempti rankų raumenys, išgertuvės išvakarėse, žemės drebėjimas. Problemos sprendimas. Jeigu jūs įsitikinote, kad žemės drebėjimo nėra, tai liko tik dvi virpėjimo priežastys, kurios gali būti pašalintos. Virpulys dažniausiai persekioja pradedančius šaulius todėl, kad jie yra įsitempę. Jiems būtina atsipailaiduoti, išmesti iš galvos visas mintis, negalvoti apie tariamus fizinius defektus. Reguliariai treniruojantis. Taigi virpulys greitai praeis. Pirmiausia jūs turite pabandyti atsipalaiduoti, arba šiek tiek įtempti raumenis, laikančius ginklą. Tam tikru momentu, kai jūs pakeičiate pistoleto laikymą, jis nustos virpėti. Prisiminkite šią būseną. Visada stenkitės ją išlaikyti. Kai treniruočių metu pajusite nuovargį raumenyse, padarykite pauzę, atsipūskite. Problema 2. Pataikymo skylės išsidėsčiusios tolygiai apatinėje taikinio dalyje, įskitant taip pat ir pataikymus žemiau taikinio. Klaida. Priešlaikinė šaulio reakcija į laukiamą šūvį. Tai labiausiai paplitusi klaida. Dažnai prie šios klaidos prisideda ir mirksėjimas, šūvio metu.Tai įvyksta todėl, kad šaulys nuspausdamas gaiduką, labai įsitempia, laukdamas trenksmo ir atotrankos. Dėl šios priežasties - išanktinė kūno raumenų reakcija ir pistoletas iki šūvio "linksta" žemyn. Kulka pataiko į apatinę taikinio dalį arba į žemę. Norint įrodyti pistoleto "palinkimą", būtina dėtuvę užtaisyti tuščiais ir tikrais šovinias. Nuspaudus gaiduką, kai dėtuvėje tuščias šovinys, šaulys, laukdamas šūvio, nuspaus pistoletą, ir palens žemyn. Klaidų ištaisymas. Ištaisęs šią klaida treniruotėse, šaulys gali su ją susidurti varžybose, kai streso lygis yra daug didesnis. Norėdami išspręsti šią problemą, būtina išmokti atsipalaiduoti, sumažinti raumenų įtampą. Taip pat, šaudant, reikia naudoti geras, šūvio garsą izoliuojančias ausines, arba, pradžiai, šaudymo metu reikėtu naudoti ausų kištukus ir ausinės kartu. Tokiu būdu šūvio garsas šauliui nebus sukrečiantis. Paprastai, po to šaulys nebijos šūvio ir nemirksės. Šaulys privalo įtikinti save, kad nulaikyti ginklą šūvio metu, nereikalauja daug pastangų. Ginklą jūs tiesiog turite nulaikyti. Pistoletui reikia padėti šaudyti - tvirtai laikant, arba stengtis rankų raumenų dėka sumažinti atatranką. Pistoletas pats atliks savo darbą ir grįš į pradinę padėtį. Reikia duoti ginklui laisvę. Taisant šitą klaidą, šaudymą su šoviniais reikia kaitalioti su tuščiąja eiga (žr. 4 pratimas). Šaudant tuščiąją eiga, būtina siekti, kad nuspaudžiant gaiduką, kryptukas išliktų taikinio fone, nejudėtų. Prisiminkite raumenų darbą, kai šaudėte tuščią eiga, ir šitą būseną perkelkite į šaudymą tikrais šoviniais. Kartokite šį veiksmą tol, kol pajausite teisingo šūvio supratimą. Trečia problema. Per didelė sklaida. Skylės yra išsibarsčiusios po visą taikinį, dauguma - kairės apačioje (dešiniarankiams). Sekanti klaida - "Dešimtuko" gaudymas. Tai labiausiai paplitusi pradedančiuju šaulių klaida, šaudant visais kulkinio šaudymo būdais. Prisitaikymo metu, kryptukas juda ir niekaip nenori sustoti ties "dešimtuku". Šaulys pradeda virpančiu kryptuku gaudyti "dešimtuką" ir kada kryptukas atsiduria ties taikinio centru, greitai nuspaudžia gaiduką. Rezultate - atotrūkis nuo dešimtuko arba netaiklus šūvis. Klaidos ištaisymas. Turime prisiminti, kad net jei kryptukas nebus griežtai ties taikynio viduriu, švelniai nuspaudus gaiduką, rezultatas vis tiek bus geras. Kad šaudant netrūkčioti gaiduko, jums reikia atkreipti dėmesį į kryptuko ir paskutinės piršto falangos suderinamumą. Ir kai kryptuko svyravimai pasiekia aukščiausią įskaitinį tašką, nelaukite visiškai tikslaus centravimo. Ketvirta problema. VPT (vidutinis pataikymo taškas) taikinyje nuolat yra į kairę nuo prisitaikymo taško dešiniarankiams ir dešinėje - kairiarankiams, nors prišaudymas nuo atramos VPT būna viduryje. KLAIDA. Šūvio metu, stipriosios rankos rodomasis pirštas paspaudžia gaiduką į vidų, lenkdamas plaštaką ir pistoleto vamzdį į silpnąja pusę. Klaidos ištaisymas. Šaulys turi sekti rodomojo piršto pastangų kryptį ir, jeigu reikia, pakeisti šią kryptį. Spaudžiant gaiduką, reikia pasistengti gaiduką nuspausti nuosekliai, netrūkčiojant iki pat spragtelėjimo. Norėdami pašalinti blogus įpročius, jūs turėtumėte pabandyti traukti/stumti gaiduką šiek tiek į išorę, t.y į dešinę (dešiniarankiams). Nespauskite, o būtent traukite jį. Kontroliuoti piršto jėgos kryptį galite naudodami šompolą arba pieštuką, kaip aprašyta anksčiau. KLAIDA. Laikant abiem rankom pistoletą, silpnoji ranka nepakankamai tvirtai spaudžia pistoleto rankeną. KLAIDOS IŠTAISYMAS. Kai abiem rankom laikom pistoletą, silpnajai rankai turėtų tekti apie 60% pastangų išlaikyti ginklą, stipriajai - apie 40%. Būtina kontroliuoti pistoleto laikymo pastangas abiem rankomis. Silpnąją ranką, jei būtina, pritvirtinama, stiprioji - šiek tiek atpalaiduota. Pernelyg didelė įtampa stipriojoje rankoje, dažnai yra priežastimi VPT į silpnąją pusę. Norėdami pašalinti klaidas šaudymo metu, patikrinkite silpnos rankos plaštakos padėtį. Jei pajutote, kad ranka atsipalaidavo, tai užtvirtinkite paėmimą. Paslinkimo VPT problema į šoną šaudymo atviroje šaudykloje metu, kai saulė iš dešinės, iš kairės arba priekyje. Ši problema taip pat būdinga ir Weaver stovėsenai, kai silpnoji ranka įtempia ištiestą stipriąją.
  8. Apžvelkime kitą skyrių, skirtą šūviui, gaiduko nuspaudimui ir nusitaikymo variantams. Šia tema išleista daug puikių knygų apie sportinį ir kovinį šaudymą, kad būtume išsamiau informuoti apie tai, kaip teisingai taikytis ir iššauti. Teisingas šūvis - šaudymo pagrindas. Lygus kryptukas ir sklandus gaiduko nuleidimas dar neatšauktas. Mes išsamiai nenagrinėsime šios temos. Bet atkreipiame dėmesį į keletą pagrindinių dalykų. Praktiniame šaudyme yra nusitaikymo ir šaudymo akimirkų, į kurias reikia atkreipti dėmesį per treniruotes, savo įgūdžiams patobulinti. Taip yra dėl to, kad varžybų metu naudojama daug įvairių taikinių, kuriuose nėra pažymėtas centras. Pratybose taikiniai naudojami skirtingu atstumu nuo šaulio. O šaulio rezultatas priklauso nuo laiko, per kuri jis pataiko į taikinį. Nepaisant to, kad varžybose patyrę sportininkai šaudo labai greitai, šaudymo tikslumo klausimas yra itin svarbus. Šaudyti atsargiai - nereiškia šaudyti lėtai. Jeigu apžvelgsime greičio ir tikslumo pusiausvyrą, tai tikslumui tenka maždaug 80% dėmesio, greičiui lieka 20%. Greitis priklauso nuo tikslumo. Šaulys praktinio šaudymo metu turi šaudyti greitai, ir tuo pačiu metu pataikyti į taikinius. Jei šaulys nepataikytu į taikinius, - gautu baudą, du kartus didesnę už balų ​​skaičių, gautą pataikius į aukščiausią taškų zoną (A zoną), - gaus 10 taškų. O jeigu šaulys nepataikys į įskaitinį taikinį, pataikys dar ir į baudos taikinį, tai jis gaus net 20 baudos taškų. Kai šaulys pastebės, kad nepataikė, gali iššauti dar kartą ir tuo atveju jeigu vėl nepataikė, baudos taškai nebus skaičiuojami (pagal skaičiavimo sistemą "Comstock"). Tačiau antrasis šūvis - tik laiko švaistymas, todėl - rezultatas pablogėja. Šauliui geriau sugaišti šiek tiek daugiau laiko prisitaikymui ir pataikyti, negu paskubėti ir nepataikyti. Turime visada prisiminti, kad netaiklus šūvis - laiko, šaudmenų nuostoliai, bloga nuotaika, o blogiausia - tai žalingo įpročio įgijimas. GAIDUKO NUSPAUDIMAS - ŠŪVIS Be atidumo nebus ir tikslaus šūvio, o tai reiškia, kad nebus ir gero rezultato. Kad šūvis būtų tikslus, reikia nuosekliai atlikti šias operacijas: 1. Nutaikyti taikymo prietaisus į taikinį. 2. Pasirinkite gaiduko laisvą eigą, suderindami kryptuko ir taikinio centrą. 3. Stengdamiesi išlaikyti kryptuką centre, sklandžiai nuspauskite gaiduką. Nesvarbu, kiek laiko skirta šūviui - 5 sekundes ar 0.5 sekundes, šios procedūros turi būti laikomasi. Tik tada jūs galite būti tikri, kad pataikysite į taikinį. Kai patyręs šaulys pataiko į taikinį, laiko intervalas tarp šūvių būna 0,12-0,19s. Net šaudydamas tokiu greičiu, šaulys privalo gaiduką nuleisti sklandžiai. Taigi, jis tai daro kur kas greičiau ir galutinis rezultatas - taiklus šūvis. Atminkite: šaulio greitis - tai ne gebėjimas greitai nuspausti gaiduką. Šis įgūdis padeda šauliui maksimaliai kliudyti taikinius per trumpiausią laiką. Net pats greičiausias šūvis bus niekinis, jei kulka praskries pro šalį. Prieš nuspausdami gaiduką, piršto pastangos turi būti nukreiptos išilgai vertikalios plokštumos, kertančios pistoleto vamzdžio žiočių ašį. Klaidingos rodomojo piršto krypties pastangos, treniruojantis gaiduko nuleidimui, galimi kampiniai vamzdžio nukrypimai ir netikslus šūvis. Norėdami kontroliuoti piršto padėtį ant gaiduko, reikia paimti šompalą arba pieštuką, padėti jį ant viršutinės pusiau sulenktos rankos dalies, atrėmus vienu galu į paskutinį rodomojo piršto falangą - toje vietoje, kur liečiate gaiduką. Šompolas, žiūrint iš viršaus, turi sutapti su įsivaizduojamo ginklo vamzdžio ašimi. Sulenkite smilių, imituodami gaiduko nuspaudimą. Šompalas turėtų judėti išilgai savo ašies, nekeisdamas krypties. Stumkite šompalą, sulenkdami pirštą keletą kartų ir įsidėmėkite jėgos kryptį. Toliau treniruokitės tuščia eiga arba su šaudmenimis.
  9. Pikčiausias šaulio priešas, atliekant pratimus - trikdžiai šaudant. Jie gali atsirasti dėl pistoleto gedimo, prastos šaudmenų kokybės arba neteisingo elgesio su ginklu. Šaudymo trikdžiai arba ginklo gedimas, deja, nėra priežastis, dėl kurios galite iš naujo atlikti pratimą. Jei šaudmenys nekokybiški, ginklas gali užsikirsti arba įvykti "petardinis" šūvis. Šūvio trikdžiai , užsikertant ginklui, šalinami spynos pertraukimu, nekokybiško šovinio išėmimu ir naujo įstūmimu. Patyrę šauliai varžybose taip greitai pašalina trikdžius, kad žiūrovai šito net nepastebi. Esant "petardiniam šūviui", jei teisėjas nepastebėjo sutrikimo, - geriau sustabdyti šaudymą, atidaryti spyną ir pažvelgti į šovinio lizdą. Po "petardinio šūvio" šovinio tūta, paprastai, lieka šovinio lizde. Tūta yra padengta suodžiais, ir ją išimant, išsiskiria dujos. Tokie simptomai gali reikšti, kad kulka liko vamzdyje. Bet kokiu atveju, saugumo tikslais, ginklas turi būti ištaisytas, uždaryta spyna, ir apžiūrėta, ar neliko vamzdyje kulkos. Kulka iš vamzdžio išstumiama šompalu, specialiai tam skirtoje vietoje. Šaudymo trikdžiai gali būti dėl netinkamo ginklo naudojimo. Kai kurie šauliai dėl neteisingo rankenos paėmimo, įsikarščiavę, gali silpnos rankos nykščiu ir delno dalimi spausti spyną. Tai gali pasunkinti spyruoklės darbą, ir trikdžiai, susiję su šovinio įstūmimu į lizdą. Kartais šaulys, šaudydamas pro angas (langus), laiko pistoletą per arti nuo rėmo viršutinės dalies. Atatrankos metu, pistoletas kryptuku gali užkliūti už kietųjų konstrukcijos dalių. Šiuo atveju šūvis gali vėluoti, ir tai pasireiškia šovinio įstūmimo į lizdą vėlavimu, arba gilzės neišmetimu.
  10. Šovinio įstūmimas į lizdą, trikdžiai šaudant ir jų pašalinimas. Šovinio įstūmimo į lizdą būdai. Norint iššauti, reikia užtaisyti ginklą: įdėti šovinių apkabą ir įstumti šovinį į lizdą. Yra bent keturi būdai, kaip saugiai įstumti šovinį į lizdą. Pirmasis būdas. Šaulys, nykščiu ir sulenktu rodomuoju silpnosios rankos pirštu, suspaudžia užpakalinę spynos dalį. Ryžtingai patraukia spyną į save ir ją paleidžia. Spyna, veikiama spyruoklės, grįžta į savo pradinę padėtį, tuo pačiu įstumia šovinį į šovinių lizdą vamzdyje. Šis būdas yra universalus, ir tinka daugumai pistoletų modelių. Antrasis būdas. Užpakalinė spynos dalis suspaudžiama tarp delno ir keturių silpnosios rankos pirštų. Spyna atitraukiama į galinę padėtį ir paleidžiama. Po šovinio įstūmimo į lizdą, silpnos rankos pirštai išsitiesia tvirtai apima pistoleto rankeną, nevesdamas rankos priešais vamzdžio žiotis. Tūtų išmetėjo lango negalima uždengti delnu. Trečias būdas. Priekinė spynos dalis suspaudžiama tarp delno ir keturių silpnosios rankos pirštų. Išmetėjo lango negalima uždengti delnu. Po šovinio įstūmimo į lizdą, kaip antrajame būde, silpnos rankos pirštai išsitiesia ir tvirtai apima pistoleto rankeną, nevesdamas rankos priešais vamzdžio žiotis. Antrasis ir trečiasis būdas yra naudojami, kai pistoleto stipri spyruoklė. Be to, ši būdą naudoja jauni šauliai, moterys ir šauliai su nepakankamai stipriomis rankomis. Esant šiems šovinio įstumimo į lizdą būdams, turite būti labai atidūs/sargūs, negalima neuždengti tūtų išmetėjo lango delnu. Jei langas bus uždengtas delnu, šalinant užstrigimą, šovinys gali kapsule atsiremti į aštrias spynos dalis. Tada įvyks šovinio sprogimas ir delno trauma. Ketvirtasis būdas Sportinis. Priekinė spynos dalis įdedama tarp nykščio ir rodomojo silpnos rankos pirštu. Spyna suspaudžiama tarp viršutinio delno krašto ir tiesiu rodomuoju pirštu. Po šovinio įstūmimo į lizdą, silpnos rankos plaštaka nuslysta žemyn ir tvirtai sugriebia pistoleto rankeną. Ketvirtas būdas. Tai turbūt yra pats greičiausias, bet mažiau patikimas. Reikalauja tam tikrų pastangų. Puikiai tinka pistoletams, kurių silpna grąžinimo spyruoklė. Kad spyna neslydinėtų rankoje, įstumiant šovinį į lizdą, išorėje daromos įpjovos arba užklijuojama neslystanti juosta. Turime prisiminti, kad neslystančios juostos užklijavimas ant spynos draudžiamas ant serijinės gamybos pistoletų. Atviros klasės pistoletuose, ant užpakalinės spynos dalies yra įtaisoma svirtis, kad patogiau būtų įstumti šovinį. Kitoms pistoletu klasėms tai draudžiama. Įstumiant šovinį į šovininę arba pašalinant gedimus, negalima išmetėjo lango uždengti delnu. Tai gali traumuoti, o taip pat pabloginti padėtį, šalinant gedimus.
  11. Šaulys stovi nugara į taikinius, rankos pakeltos. Taip prasideda žinomas standartinis pratimas "ElPresident". Varžybose dažnai naudojamos startinės pozicijos, kai šaulys stovi nugara į taikinius. Yra speciali greito apsisukimo technika. Patyrusiam šauliui praktiniame šaudyme nesvarbu, kaip jis stovi, veidu ar nugara į taikinius. Laiko skirtumo, tarp greito ginklo išsitraukimo ir pirmo šūvio, beveik nėra. Esmė treniruotėse. Toliau demonstruojamas vienas iš labiausiai naudojamu apsisukimo būdų. Startas: šaulys stovi nugara į taikinius, užtaisytas pistoletas dėkle, rankos - nuleistos arba pakeltos į viršų, kojų pėdos suglaustos. Šaulio užduotis - greitai apsisukti, išsitraukti ginklą ir pataikyti į taikinį. Rekomenduojama apsisukti klubais, ant kurių yra dėklas su pistoletu. Susitarkime, kad pistoletas yra dešinėje pusėje. Svorio centras turi būti perkeltas ant dešinės kojos. Perkelti svorio centrą reikia prieš komandą "Pasiruošt?" Po garsinio signalo šaulys apsisuka aplink dešinę koja. Judėjimą pradeda viršutinė kūno dalis. Galva pasisuka energingai, kad kuo greičiau pamatytų reikiamą taikinį. Apsisukimo pradžioje kairės kojos pėda atsispiria nuo žemės, padeda kūno judėjimui, ir nukreipiama į kitą pusę. Kartu su korpuso judėjimu, rankos juda link ginklo, pereidamos prie antrojo ginklo išsitraukimą etapo. Stiprioji ranka staiga griebia ginklą ir nukreipia jį ne į taikinio pusę, o tiesiai. Galutinis posūkis vyksta priekine dešinės kojos dalimi. Šaulys tarsi apsisuka aplink dešinę koją. Būkite atidūs. Ginklą galima išsitraukti, kai pasisuksite į taikinius. Pistoleto vamzdis visada turi būti nukreiptas į taikinių pusę. Jei jūs išsitrauksite ginklą prieš apsisukdami, tai pažeisite saugumo kampą, būsite diskvalifikuoti ir pašalinti iš varžybų. Nukreipdamas pistoletą į taikinį, šaulys iššauna. Startinėje pozicijoje, nugara į taikinius, turime nepamiršti, kad pistoleto užtaisymas arba ištaisymas turėtu vykti tik atsigręžus veidu į taikinius. Kartais pradedantys šauliai užsimiršta, ir gali išsitraukti arba įsidėti į dėklą ginklą, būdami veidu į žiūrovus. Esant tokiems šiurkštiems saugumo pažeidimams, šaulys bus diskvalifikuotas ir pašalintas iš varžybų.
  12. Šaulys stovi, pistoletas yra dėkle, rankos užimtos. Šaulio rankos gali būti pakeltos į viršų, liesti dekoracijas arba bet kokius daiktus. Šaulio užduotis šiais atvejais - kuo greičiau pereiti prie antrojo ginklo išsitraukimo etapo. Startinėje pozicijoje, su pakeltomis rankomis, plaštakas reikia padėti taip, kad esant laisvam rankų nuleidimui, stiprios rankos delnas natūraliai gultu ant pistoleto rankenos. Dažnai starte rankos turėtų liesti dekoracijas arba remtis į kažką, pavyzdžiui, į sieną. Tokioje situacijoje nereikėtų pasilenkti ir remtis į dekoracijas. Mes privalome, jei įmanoma, atsistoti į tokią poziciją, kad rankų raumenys nebūtų įtempti, o sukurtų spaudimo į paviršių įspūdį. Šioje būsenoje, po signalo, pasiekti pistoletą bus lengviau ir greičiau. Kai startinėje pozicijoje tenka rankoje laikyti kokį nors rekvizitą, nereikia jo suspausti taip, kad traškėtų pirštai. Jūsų rankos turi būti atpalaiduotos, ir tik prilaikytų daiktą, kaip nurodyta instruktaže. Kai kurie šauliai, po startinio signalo, bando kuo toliau numesti daiktus, esančius rankose. Tai laiko švaistymas, atliekant nereikalingus judesius. Pakanka atgniaužti pirštus, paleisti rekvizitą, ir iš karto abi rankas nukreipti į pistoletą. Reikia būti atidiems tuo atveju, jei laisvai krintančio rekvizito trajektorija susikirstų su pistoleto judėjimo trajektorija. Kartais, po garsinio signalo, šauliams tenka kažką nuspausti, stumti, traukti, vilkti, ir t.t Tai būtina, norint aktyvuoti judančius taikinius, atidengti matymo lauką arba atlaisvinti praėjimą į šaudymo pozicijas. Tokius veiksmus reikia atlikti su pakankama energija ir dėmesiu, kad paskui nereikėtų grįžti atgal ir juos pakartoti dar kartą. Visas nepatogias starto pozicijas specialiai sugalvoja pratimų dizaineriai tam, kad supainiotų šaulį, ir tokiu būdu jį išbandytų. Šaulys turi įveikti visas kliūtis, tiksliai ir greitai pataikyti į taikinius. Nepamirškite, kad ir kokia būtų rankų padėtis startinėje pozicijoje, jus turite kuo greičiau atlikti visus reikalingus veiksmus ir grįžti į antrąjį ginklo išsitraukimo etapą. Antrasis etapas prasideda nuo padėties, kai stiprioji ranka ant pistoleto rankenos, o silpnoji ranka - saulės rezginio lygyje. Ir kas toliau? O toliau jus išsitraukiate ginklą ir paleidžiate taiklų šūvį! Niekas netrukdys jums šaudyti. Nei sudėtingos startinės pozicijos, nei blogas oras, nei griežti teisėjai, bei žiūrovai.
  13. Šaulys stovi veidu į taikinį, atsipalaidavęs, rankos nuleistos. Žvilgsnis nukreiptas į taikinį. Pistoletas dėkle, užtaisytas, dėtuvė įstatyta, šovinio lizdas tuščias, saugiklis įjungtas/nuleistas. Esant tokiai startinei pozicijai, į ginklo išsitraukimo procedūrą įjungiami ir keturi šovinio įstūmimo į lizdą būdai, anksčiau aprašyti straipsnyje "Šaudymas". Ten aptariami 6 šovinio įstūmimo į lizdą etapai: Šaulys stovi atsipalaidavęs. Po laikmačio signalo tuo pačiu metu pakeliamos abi rankos. Stiprioji ranka uždėta ant pistoleto rankenos ir tvirtai remiasi tarpupirščiu, tarp nykščio ir rodomojo piršto, į išorinį pistoleto rankenos išlinkį. Trimis pirštais - viduriniuoju, bevardžiu ir mažuoju - paima pistoleto rankeną iš apačios. Rodomasis pirštas - tiesus, atpalaiduotas, nykštys ant saugiklio, jeigu leidžia dėklas. Silpnos rankos plaštaka, tuo tarpu, yra ties saulės rezginiu. 4. Tvirtu judesiu pistoletas ištraukiamas iš dėklo, ir pradeda judėti aukštyn ir į priekį, vamzdį nukreipiant į taikinį, palenkus žemyn į silpnosios rankos pusę, kad patogiau būtų įstumti šovinį į lizdą. Didžiuoju pirštu įjungiamas saugiklis. Silpnos rankos staigiu judesiu spyna atitraukiama atgal iki atsirėmimo po to paleidžiama. Alkūnės šiek tiek pakeltos ir praskleistos į šonus. 5. Rankos ir toliau juda. Atsilaisvinusi silpnos rankos plaštaka iš karto pereina į pistoleto paėmimą. Rodomasis pirštas ant gaiduko. Pistoleto vamzdis nukreiptas į taikinį. Kai tik matymo lauke pasirodo taikikliai, rodomasis pirštas pasirenka laisvą gaiduko eigą. 6. Galutiniame pistoleto trajektorijos judėjimo taške taikikliai suderinami, ir nukreipiami į taikinio centrą. Rodomasis pirštas galutinai nuspaudžia gaiduką. Atkreipkite dėmesį į tai, kad šovinio įstūmimo į lizdą metu, pistoletas nenustotų judėti. Pistoletas visą laiką turėtų sklandžiai judėti nuo dėklo iki galutinio trajektorijos taško.
  14. Kodėl pistoleto judėjimo trajektorija turėtų atrodyti kaip "F"raidė, o ne kaip tiesus atstumas tarp dėklo ir galutiniu tašku? Nes esant tokiai ginklo išsitraukimo trajektorijai, 3 - čio etapo pabaigoje vamzdis nukreiptas į taikinį, o taikikliai matomi periferiniu regėjimu. Jei taikinys yra trumpame arba vidutiniame nuotolyje, tai galite šaudyti, nelaukdami, kol išryškės taikimosi įtaisų vaizdas, naudodamiesi pirmu arba antru taikimosi variantu (žr. ankstesnį straipsnį). Šaudyti reikia tik tuo atveju, jei esate tikri, kad pataikysite į taikinį. Šaulys turi iššauti kiekvieną šūvį sąmoningai ir išvengti klaidų. Tuo atveju, jei taikinys yra toli, šaulys turi laiko suderinti taikiklius, judant pistoletui galutiniame trajektorijos etape. Tada judėjimo pabaigoje sportininkas bus pasirengęs iššauti, prisitaikęs. Jei jums reikia iššauti du šūvius į taikinį iš trumpo arba vidutinio nuotolio, tai pirmasis šūvis iššaunamas 4- tajame ginklo išsitraukimo etape, o antrasis - galutiniame trajektorijos taške. Šiuo atveju, sudvigubintas šūvis bus 20-30% geresnis, nei kai šaudoma įprastu būdu.Čia ir glūdi itin greito pirmo šūvio paslaptis, praktinio šaudymo metu. Gerbiami šauliai! Dar kartą noriu pakartoti: sąvoka trumpa ir vidutinė distancija, įvairių lygių sportininkams skirtinga. Nuo pat pirmos treniruotės nesistenkite šaudyti, nenukreipdami ginklo iki galutinio trajektorijos taško. Nuolat glūdinkite greito ginklo išsitraukimo techniką tuščia eiga. Dirbkite ties pirmuoju šūviu su kulkomis tol, kol galėsite pataikyti į zoną A iš 10 metrų atstumo, per 1,5 sekundės. Tik tada galite išbandyti itin greito pirmo šūvio techniką. Per ginklo išsitraukimo ir pirmojo šūvio treniruotes, labai svarbu stabilumas, nes ginklo išsitraukimas - tai pirma, ką jus varžybose darysite, atlikdami pratimus, būdami medžioklėje, prieš pasirodant žvėriui. Varžybose visas krūvis teks pirmam šūviui. Jei nesėkmingas pirmasis šūvis, galite prarasti daug laiko ir sutrikdyti viso proceso nuotaiką. Jei per treniruotes, po kelių bandymų, jus iššovėte gerą (tikslų, greitą) pirmą šūvį, jums nereikėtų iš karto pereiti prie kitu pratimu su "giliu pasitenkinimu". Būtina, kad geras rezultatas būtu pakartotas 10 kartų iš eilės. Daugiau laiko skirkite ginklo išsitraukimo technikos įgūdžių tobulinimui. Siekite visiško pasitikėjimo pirmuoju šūviu, kad startinėje pozicijoje neabejotumėte sėkme.
×
×
  • Create New...