Jump to content

Arle

Jaunesnieji eiliniai
  • Content Count

    3
  • Joined

  • Last visited

Community Reputation

1 Neutrali reputacija

About Arle

  • Rank
    Naujokas
  • Birthday 04/09/1983

Profilio informacija

  • Lytis
    Vyras
  • Miestas
    Vilnius
  • Pomėgiai
    Field target
  1. Field Target pradmenys Mūsų sporto šakoje teisingai parinktas inventorius vienas iš pagrindinių veiksnių lemiantis taiklų šūvį. Šiame straipsnyje pabandysiu išvardyti pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti naujokams (kad išvengtų klaidų) perkant inventorių „Field Target“ šaudymui. Šautuvas Aišku pats svarbiausias pirkinys būtų pneumatinis šautuvas. Ne kiekvienoje specializuotoje ginklų parduotuvėje jūs rasite „Field Target“ tinkamų ginklų, ar konsultantą, kuris galėtų padėti išsirinkti tinkamą šautuvą ir išaiškinti jo trūkumus bei privalumus. Norint išvengti klaidų siūlyčiau pasitarti su draugais, kurie jau praktikuoja „Field Target“ ir turi patirties, arba pasižiūrėti „Field Target“ varžybų rezultatus, kurios parodo kokiais šautuvais dažniausiai šaudoma, ir kokių rezultatų pasiekiama su vienu ar kitu ginklu. Pagrindinis reikalavimas šautuvui yra tikslumas. Geru tikslumu laikoma 1,5-2 cm skersmens sklaida, šaudant iš 50 metrų. Perkant šautuvą „Field Target“ varžyboms optimalus variantas būtų 4,5 mm kalibro šautuvas. Tokio kalibro šautuvai laikomi tiksliausiais ir, mano manymu, labiau tinka šiam sportui. Prieš perkant, šautuvą reikėtų palaikyti rankose, palyginti su kitais modeliais. Labai svarbu, kad jūs pajustumėte, kuris šautuvas labiau atitinka jūsų kūno sudėjimą ir yra jūms patogesnis. Jeigu pirksite šautuvą nepritaikytą „Field Target“, jį reikės tobulinti. Visų pirmą – tai padirbėti su buože, nes šautuvai su standartinėmis buožėmis nelabai patogūs „Field Target“ šaudymui. Buožė turi būti reguliuojama, kad būtų galima viską suderinti maksimaliai pagal savo poreikius. Šautuvuose, kurie sukurti specialiai „Field Target“, reguliuojasi viskas – nuo nuleistuko iki buožės pasvirimo kampo. Minimaliai turėtų reguliuotis buožės pažandė, kad kiekvieną kartą taikantis būtų galima vienodai ir patogiai žiūrėti per optinį taikiklį. Taip pat turi reguliotis šautuvo lovelis, ypatingai jo aukštis (su aukštesnių loveliu patogiau šaudyti sėdint FT pozoje, nuo kelio ir ypač stovint). Nuleistukas Dar vienas labai svarbus mechanizmas – tai nuleistukas. Sportiniuose šautuvuose galima reguliuoti jo padėtį, laisvą eigą, ir pasipriešinimą nuspaudimo metu. Paprastuose šautuvuose nuleistukas nesireguliuoja, todėl šaudant reikia papildomai naudoti jėgą, kas nėra gerai. Tačiau viską galima sutvarkyti poliruojant nuleistuko mechanizmo dalis, keičiant spyruoklytes ir pan. Yra auksarankių, kurie iš paprasto šautuvelio padaro pilnai FT pritaikytą šautuvą. Optinis taikiklis Kitas, ne mažiau svarbus pirkinys – optinis taikiklis, kartais kainuojantis daugiau už patį šautuvą. Optinių taikiklių pasirinkimas yra didžiulis, tačiau tinkančių „Field Target“ varžyboms ne toks ir didelis. Pagrindiniai reikalavimai taikikliui, tai kuo didesnis priartinimas ir paralakso efekto reguliatorius. Paralakso reguliatoriaus dėka, galima labai tiksliai nustatyti atstumą iki taikinio, nes kulkos trajektorija yra labai lenkta, kaip parabolė, ir apsirikus 1-2 metrus, į taikinį galite nepataikyti. Labai svarbu, kad paralaksas reguliuotųsi nuo kuo mažesnio atstumo, standartiniuose FT taikikliuose nuo 8-10 m. Jeigu nupirksite taikiklį, kuriuo paralaksas reguliuojamas nuo 15 ar 20 m, negalėsite nustatinėti atstumų iki artimų taikinių nuo 8 m ir vaizdas bus išplaukęs – neryškus. Kai kuriuose optiniuose taikikliuose paralaksas reguliuojamas priekinėje dalyje, kas nėra labai patogu. Specialiai FT sukurtuose optiniuose taikikliuose paralaksas reguliuojasi papildomu žiedu iš šono, kurį yra labai patogu sukioti, neatitraukiant akies nuo objektyvo. Ant paralakso žiedo šauliai sužymi atstumus, kas vieną metrą nuo 7-8 iki 50-52 m. To pilnai pakanka, nes taikiniai varžybose statomi nuo 8 iki 50 m. Per optinį taikiklį suradus taikinį, paralakso žiedas sukamas tol, kol taikinys pradeda ryškiai matytis. Tada šaulys pažiūrėjęs į žiedą nustato, kokiu atstumu yra nutolęs taikinys, ir parinkęs reikiamas pataisas šauna. Privalumu laikomas reguliuojamas priartinimas (su dideliu priartinimu matuoti atstumą, mažesniu priartinimu šaudyti). Jeigu optinis taikiklis bus su dideliu ir nereguliuojamu priartinimu, reikės labai pasistengti greitai surasti taikinį per optinį taikiklį, nes per varžybas laiko skiriama ne tiek jau daug: dviems šūviams – dvi minutės. Paralakso reguliavimo žiedas (šoninis) Jeigu optinis taikiklis bus naudojamas ant spyruoklinio pneumatinio šautuvo, reikia pirkti taikiklį skirtą būtent tokiems šautuvams. Spyruokliniai šautuvai šūvio metų turi specifinę vibraciją, ir pigus ar net brangus taikiklis nepritaikytas tokiems šautuvams gali po keliu arba po poros šimtų šūvių tiesiog subyrėti. Net ir taikikliai, skirti šaunamiesiems ginklams, gali neatlaikyti vibracijos, atsirandančios šaudant iš pneumatinio spyruoklinio šautuvo, nes jie labiau pritaikyti atlaikyti atatranką. PCP šautuvai neturi vibracijos, todėl ant jų galima tvirtinti bet kokius optinius taikiklius. Tvirtinimo žiedai Optinio taikiklio tvirtinimo žiedai Nusipirkus optinį taikiklį jums reikės pritvirtinti jį prie šautuvo, tam naudojami tvirtinimo žiedai. Tvirtinimo žiedų pasirinkimas yra gana platus, tačiau nepatartina taupyti. Geriau iškart pirkti gerus kokybiškus žiedus iš plieno, nes pigūs žiedai būna iš silūmino arba kokių nors kitų nelabai tvirtų lydinių. Problemų gali iškilti jau tvirtinant žiedus. Užsukinėjant varžtus, jie gali tiesiog prasisukti. Pritvirtinus žiedus gali iškilti problemų prišaudant optinį taikiklį. Net ir prišaudžius, kai viskas atrodys gerai, po kelių šimtų ar tūkstančių šūvių, ir dar kaip tyčia varžybų metų, staiga „nuplauks“ visos pataisos. Be to Jūs ne iš karto galite pastebėti, kad atsisuko ar prasisuko koks žiedų tvirtinimo varžtelis, arba vienas iš žiedų įskilo ar trūko. Aišku, kad nuotaika bus sugadinta ir po remonto šautuvą reikės prisišaudyti iš naujo. Ant spyruoklinių pneumatinių šautuvų patartina tvirtinti ne paprastus optinio taikiklio tvirtinimo žiedus, o žiedų monobloką. Pritvirtinus taikiklį dviem paprastais žiedais, su laiku jis gali pasislinkti dėl atatrankos. Naudojant monobloką to pavyks išvengti, nes jis turi daugiau tvirtinimo taškų nei paprasti žiedai, ir jo žiedai yra sujungti tarpusavyje. Optinio taikiklio tvirtinimo žiedų monoblokas Ant PCP, MK ir CO2 tipo pneumatinių šautuvų galima tvirtinti atskirus žiedus priklausomai nuo šautuvo konstrukcijos, nes tokie šautuvai neturi specifinės vibracijos, dėl to nėra tokie reiklus tvirtinimo elementams. FT sėdėjimo pagalvė FT pagalvė, dar vadinama „pašikniuku“, reikalinga šaudant standartine FT poza. FT poza yra sėdima, o sėdėti ant betono, ar žemės nelabai patogu, todėl naudojamos pagalvės formos maišai užpildyti putų poliesterolio rutuliukais. Sėdėti ant tokios pagalvės labai patogu. Pagalvė gali būti bet kokios formos ir spalvos. Yra tik vienas reikalavimas – pagal Lietuvos ir Tarptautines Field Target taisykles, pagalvės aukštis, suspaudus ją tarp dviejų lentų ar plokščių, neturi viršyti 10 cm. Tikiuosi šitas straipsnis su patarimais iš mano praktikos, šiek tiek padės naujokams susigaudyti ir išvengti kuo daugiau klaidų. Paimta iš: http://www.lftsa.lt/index.php?lang=lt&p=14&id=2
  2. "Field target" istorija Per ketvirtį amžiaus FT užkariavo daugelio gerbėjų širdis. Entuziastai iš įvairių pasaulio šalių padarė įnašą į šią sporto šaką, iš kurių susidėjo pagrindiniai principai ir varžybų pravedimo metodika. Reikia pažymėt, kad egzistuoja bendros rekomendacijos ir patarimai, kuriais remiantis yra pravedamos oficialios varžybos (pagrindą sudaro taisyklės kaip saugiai elgtis su ginklais, kiek laiko yra skirta šūviui, procentinio santykio skirto šaudimui „nuo kelio“ ir „stovint“ nuo bendro šūvių skaičiaus, apribojimai ginklų galingumui, o taip pat reikalavimai skirti įskaitiniams taikiniams ir pačių varžybų organizavimui). Tačiau atskiro klubo varžybos gali būti pravedamos pagal „vietines“ taisykles. Tai gali būti disciplinos pakeitimas (egzistuoja HFT ir NHFT disciplinos), atstumas iki taikinio, pataikimo zonos dydis, laiko skirto šūviui ir kitų procedūrų skirtumai. Pagrinde tai priklauso nuo pačių varžybų lygio ir nuo dalyvių šaudymo meistriškumo. Field target‘as užgimė 1980 m. Anglijoje ir nuo to laiko anglai vertina tradicijas ir prisilaiko taisyklių, kurios yra priimtos britų asociacijoje (BFTA). Varžybose yra leidžiama dalyvauti šauliams, kurių ginklai yra „spiruokliniai“ arba „PCP“ (ginklai su suslėgto oro rezervuarais), su galia, neviršijančia 16 džiaulių. Paskutiniu metu anglų varžybose yra aiškiai jaučiamas padidintas dėmesys šaudimui iš pozicijų „nuo kelio“ ir „stovint“. Jaučiama tendencija didint šių pozicijų skaičių. Daug mažesnį dėmesį jie skiria pataikimo zonos dydžiui. 2005 m. vykusiame pasaulio čempionate, Weston parke, taikiniai buvo išstatyti daugiausiai vidutinėse ir tolimose distancijose, ir turėjo pakankamai dideles pataikimo zonas. Dar vienas anglų ypatumas – „darbas su vėju“. Kitaip sakant, mokėjimas šaudyt ir įvertint vėją. Vėjas prie žemės gana stipriai skiriasi nuo vėjo, kuris pūčia 2-3 metrų aukštyje, o ir nustatyti jo kryptį ir greitį tokiame aukštyje yra gana sudėtinga. Anglai labai mėgsta pridaryti spąstų, išstatant taikinius arba labai aukštai medžiuose, arba netoli nuo vandens. Pasaulio čempionate buvo keletas tokių linijų, kurios buvo paruoštos būtent pagal vėjo principą: iš pirmo žvilgsnio gana lengvi taikiniai pastatyti netoli vandens, nedarant jokios paklaidos vėjui – pataikyti į juos pasirodo buvo gana sudėtinga. Abskritai, angliškas Field target‘as prisilaiko gana griežtų principų. Pvz. per varžybas taikinys turi matytis bent iš vienos padėties. Ką tai reiškia? Jei šaudančiajam atsisėdus ir besitaikant maišo medžio šaka, bet iki jo kiti šauliai sėkmingai šaudė į šį taikinį, tai šis nepatogumas yra tik jo asmeninė problema. Reikia spėti pakeisti ir užimti patogią poziciją, nes laikui einant papildomos minutės neskiriamos. Amerikoje Field target‘as pradėjo vystytis apie 1985 m. Po Floridoje 1987 m. sėkmingai pravesto pirmo amerikos čempionato, buvo įkurta „Amerikos Field Target Asociacija“ (AAFTA). Kad pritraukt įvairaus lygio šaulius, amerikiečiai turi gana daug disciplinų su įvairiais reikalavimais. Jie gana stipriai išsiskiria nuo europietiškų, turi klasifikaciją ne pagal šautuvo galingumą, o pagal jo kainą, taip pat tai vienintelė asociacija, kuri yra įvedusi apribojimus optinio taikyklio priartinimui. Tačiau šiuo metu vyksta gana aktyvios diskusijos apie tai, kad AAFTA atvirų varžybų pravedimo taisykles priartint prie pagrindinių „Tarptautinės Field Target Federacijos“ (WFTF) taisyklių. Rusijoje pirmos FT varžybos buvo pravestos 2004 m. gegužės 9 dieną. Tais pačiais metais buvo įkurta „Nacionalinė Field Target Asociacija“ (NFTA). Kad turėtų galimybę dalyvauti oficialiose varžybose, kurias praveda „Tarptautinė Field Target Federacija“ (WFTF) ir kitos asociacijos, 2005m. NFTA istojo į WFTF, o taip pat buvo priimta į „Rusijos Šaulių Sąjungą“. Lenkijoje 2003 m. pabaigoje grupė šaulių entuziastų taip pat priėmė sprendimą įkūrti Field Target‘o asociaciją. Taigi, kaip ir Rusijoje, ji buvo įkurta 2004 m. ir pavadinta – „Polish Field Target Association“ (PFTA). Lenkai taip pat istojo į Tarptautinę federaciją, organizavo labai populiariais tapusius – „Pavasario Morsko sąskrydžius“ (į kuriuos stengiasi atvykti šauliai iš daugelio šalių), sugebėjo Field target‘ą iškelti į gana rimtą lygį. Be to, visų asociacijų, įeinančių į WFTF, balsavimo rezultatų dėka, gavo teisę pravesti „2006 m. Pasaulio Čempionatą“. Lenkų Field target‘o ypatumai pasižymi tuo, kad jie, atvirkščiai nei anglai, apsunkina sau situaciją dėka pataikimo zonos mažinimo. Čia dažnai 15 mm zoną galima sutikti ne tiktai 10-15 metrų atstumu, bet ir virš 20 metrų. Kas liečia taikinių matomumą, matomi jie ar ne, pavyzdžiui, ūgio stoka – tai išskirtinai šaulio problema. Pozicijos, skirtos šauti „nuo kelio“ ir „stovint“, neviršija 10 procentų nuo bendro taikinių skaičiaus. Išskyrus klasikinį FT, Lenkijoje taip pat labai populiarios yra medžioklinio Field target‘o (HFT) ir naktinio HFT disciplinos. Plačiau apie šias ir kitas disciplinas, jų specifikaciją ir taisykles – aprašysime artimiausiu metu. Lietuvoje Field target‘o pradžia galima būtų laikyti 2003 m. rugpjūčio 30 dieną Vilniuje įvykusiomis „Pirmosiomis mėgėjiškomis šaudymo pneumatiniais šautuvais varžybomis“. Viskas vyko gana primityviai, buvo šaudoma į popierinius taikinius, tačiau tai padėjo pamatus Field target‘o vystymuisi Lietuvoje. Po mėnesio jau įvyko antrosios varžybos, kuriose pirmą kartą buvo panaudotas krentantis FT taikinys. Varžybų taisyklės ne visai atitiko Field target‘e naudojamas taisykles, tačiau tai nebuvo pagrindinis tikslas, kadangi grupelė entuziastų visai neturėjo jokios tarptautinės praktikos, tikslas buvo suvienyti žmones, kuriems įdomus toks sportas. Bet laikas bėgo – tobulėjo ir varžybos, 2004 m. rugsėjo 26 dieną buvo pravestos pirmos varžybos, kurios jau buvo įvardintos kaip „Field Target varžybos“. 2005 m. liepos 4 dieną buvo įkurta „Lietuvos šaudymo į lauko taikinius asociacija“ (LFTSA). Tais pačiais metais Lietuvą pripažino aštuonios kitų šalių FT organizacijos ir to pakako, kad LFTSA būtų priimta į „Tarptautinę Field Target Federaciją“ (WFTF). To dėka, tarptautinėse varžybose, Lietuvą galėjo atstovauti ir mūsų šalies šauliai. 2005 m. rudenį Anglijoje įvykusiame „2005 m. Pasaulio Field Target Čempionate“, Lietuvos komanda pirmą kartą pakliuvo į tarptautinių varžybų sąrašus. Tai buvo pirmas ir labai svarbus žingsnis padarytas tam, kad apie Lietuvoje vystomą Field target‘ą sužinotų ir kitos šalys. Šaltinis: www.lftsa.lt ; www.field-target.lt
  3. Kad nebutu tuscia, biski informacijos apie si sporta: “Field Target” - kas tai? Field target arba „šaudymas į lauko taikinius“ – viena įdomiausių ir vaizdingiausių šaudymo su pneumatiniais ginklais sporto šakų. Taip pat tai ir savotiška medžioklės bei „snaipingo“ atmaina. Vienas iš pagrindinių tikslų yra maksimalus rezultatas pasiektas minimaliom priemonėm. Šio tikslo neįmanoma pasiekti neturint didelės praktikos, taigi būtent ši šaudymo sporto šaka ir gali padėt priartėt prie užsibrėžto tikslo, o taip pat tai ir puiki laisvalaikio praleidimo forma. Field target‘e naudojami pneumatiniai šautuvai, kurie šiek tiek skiriasi nuo įprastų, tarkim, kulkiniame šaudime naudojamų šautuvų, tuo, kad jie dažniausiai turi didesnį galingumą ir ant jų yra sumontuoti optiniai taikikliai. Taikiniams yra naudojami įvairiausių gyvūnų siluetai, tokių, kaip žiurkė, varna, zuikis, bebras ir t.t. Spyruoklinis pneumatinis šautuvas PCP pneumatinis šautuvas Pirmųjų varžybų taisyklės buvo apgaulingai paprastos, reikėjo primesti atstumą iki taikinio, įvesti pataisą pagal kulkelės skridimo trajektoriją ir padaryti šūvį į popierinį taikinį, kuriame buvo pavaizduotas medžiojamas gyvūnas. Tūkstančiai šaulių po visą pasaulį dalyvauja šiose varžybose, tačiau pačios karščiausios rungtys vyksta Amerikoje ir Anglijoje. Šiuolaikiniai lauko taikiniai yra gaminami iš plieno, dažniausiai natūralaus dydžio. Taikinius yra stengiamasi išdėstyti taip, kaip tarkim būna tikrovėje – varna užtvirtinama medyje, zuikis po krūmu, bebras kur nors tarp rąstų krūvos. Standartiniai naudojami taikiniai Gyvūnų siluetai turi kiaurymę su atitinkamo dydžio pataikimo zona ir fiksuojamą atramą su ryškia spalva nudažytu apskritimu, kuris randasi už kiaurymės. Anksčiau pataikimo zona buvo apie 5 cm, vėliau, kadangi meistriškumas ir technika tobulėjo, zoną pradėta mažinti ir šiuo metu dažniausiai naudojamų taikinių zonos sudaro 15, 25 ir 40 mm, tačiau ir tokios zonos jau nėra taisyklė, kadangi tam tikro lygio varžybose galima sutikti taikinius ir su 10 mm zona. Pagrindinis šaulio tikslas – tikslus pataikimas į apskritimą, kuris priverčia atramą su apskritimu atsilenkti ir tokiu būdu jis priverčia visą gyvūno siluetą nukristi. Nepataikius į apskritimą, taikinys lieka stovėti. Taikiniai yra išdėstomi laisva eiga, maždaug nuo 7 iki 50 metrų. Jų kiekis yra apsprendžiamas prieš varžybas ir dažnai priklauso nuo įvairių aplinkybių, tokių kaip vietovės reljefo ypatumų, šaudyklos dydžio, o taip pat ir nuo varžybų lygio. Taikiniai Yra sudėliojami taip vadinami „takeliai“, kurių gali būti nuo 10 iki 25 ir kuriuose dažniausiai yra išdėstoma nuo 2 iki 3 taikinių. Pagrindinis reikalavimas yra tai, kad pataikimo zona turi matytis bent iš vienos leistinos šaudimo pozicijos, tai, aišku, gali būti ir ne pati patogiausia padėtis. Takeliai yra žymimi dviem stulpeliais, kurie yra vadinami „vartais“. Taip pat tai gali būti ir du medžiai, tarkim miške, stovintys vienas šalia kito, svarbu, kad „vartelių“ plotis būtų maždaug apie 1 metrą. Šaulys privalo atlikti šūvį laikydamas ginklą tarp stulpelių ir tai yra ne visada taip paprasta, kadangi privaloma pozicija verčia šaulį judėti. Jei yra leidžiama laisvai pasirenkama pozicija, tai dažniausiai yra naudojama sėdima, dažnai vadinama – „FT pozicija“, kurioje šaulys stengiasi kojas pritraukti kuo arčiau krūtinės, o keliai tokioje pozicijoje naudojami kaip atrama šautuvui. Pozicija „nuo kelio“ Pozicija „stovint“ Standartinė FT sedima poza Šauliai yra suskirstomi į nedideles grupeles, po 2 – 3 žmones, kuriose jie pasiskirsto šaudimo eiliškumą, tarkim vienas jų šauna pirmas, tuo tarpu antras rašo į lapelį pataikimo rezultatus, o trečias pakelia nukritusius taikinius. Už kiekvieną numuštą taikinį (kai taikinys nukrenta), šaulys pelno 1 tašką, už pataikymą į siluetą, bet nenukritusi taikinį arba nepataikymą – 0 taškų. Kai visi trys šauliai atšaudo takelyje esančius taikinius, yra pereinama prie kito takelio. Tačiau visas šis procesas gali būti sudėliotas ir kitokia tvarka. Tokiu būdu tampa aišku, kad sudėtingiausias, bet tuo pat metu ir įdomiausias Field target‘o tiklas – teisingai įvertinti atstumą, įvesti pataisą pagal kulkelės skridimo trajektoriją, taip pat šoninio vėjo daromą įtaką, ir padaryti tikslų šūvį. Iššauta iš pneumatinio ginklo kulkelė, skrenda kur kas labiau išlenkta trajektorija, negu kulka, kuri būna paleista iš ginklo su parakiniu užtaisu ir turi daug didesnį greitį. Taigi, net labai nežymi 1 ar 1,5 metro atstumo paklaida gali privesti prie nesekmės. Beveik visi Field target‘o šauliai naudoja optinius taikyklius, kurie padeda nustatyti atstumą iki taikinio, kadangi žiūronai, tolimačiai ir kiti atstumo matavimo prietaisai per varžybas yra neleidžiami. Tinka įvairiausi optiniai taikykliai su keičiamu padidinimu: 3-9, 4-12 ar 6-18, bet vis dėlto, geriausiai yra naudoti taikyklį, kuris viršija padidinimą 30 kartų. Kad optinis taikyklis tarnautų kaip tolimatis, jis turi tureti paralakso kompensavimo sistemą. Optinis taikiklis dažniausiai naudojamas su dideliu šoniniu paralakso reguliavimo žiedu Šaulys, žiūrėdamas į taikinį per optinį taikyklį, sukinėja paralakso kopmensavimo žiedą iki to momento, kol taikinys pasidaro ryškus, tada jis gali pagal padarytas ant žiedo atstumo atžymas įvesti vertikalios trajektorijos pataisą. Labai svarbus tikslaus šūvio faktorius – pataisa vėjui. Tipiškos Field target‘o varžybos prasideda prieš gerą valandą iki pačių varžybų pradžios. Anksčiau susirinkę šauliai ruošia šautuvus, jei kam yra poreikis, prieš varžybas visada yra galimybė padaryti keletą bandomujų šūvių į popierinius taikinius. Kaip taisyklė, prisišaudimui būna skirta atskira vieta, kur šauliai gali saugiai atsireguliuoti optinius taikyklius, susidėlioti kitą varžyboms skirtą įrangą. Prieš pat varžybų pradžią šauliai yra supažindinami su saugumo taisyklėmis, paskelbiama kiek bus „takelių“ ir taikinių, taip pat išdalinami varžybų registraciniai lapeliai, kuriuose vėliau yra žymimi šaulio rezultatai. Toliau prasideda varžybos, per kurias šaulys privalo atšaudyti visus „takelius“, priduoti registracinius lapelius ir laukti varžybų rezultatų paskelbimo. Finale vyksta varžybų nugalėtojų apdovanojimai. Dažniausiai nėra jokio skirtumo su kokio kalibro pneumatiniu šautuvu šaudo šaulys, kaip taisyklė, būna tik galingumo apribojimas, tačiau populiariausias visgi yra 4,5 mm (.177) kalibras, todėl, kad jo kulkelė yra lengva ir dėl to galima pasiekti didesnį greitį. Tai duoda privalumą maksimalioms šūvio distancijoms, kadangi lengvesnė ir greitesnė kulkelė skris daug lėkštesne trajektorija. Taip pat šis kalibras turi privalumą prieš kitus tuo, kad kuo jis mažesnis, tuo galima pasiekti didesnį taiklumą, o tai duoda neįkainojamą privalumą šaudant į mažesnio diametro zonas. Pabaigai, galima konstatuoti, kad šis išskirtinis savo vaizdingumu sportas yra daugelio mėgstamas dėl to, kad jis reikalauja minimalių sąnaudų. Prisilaikant pagrindinių taisyklių galima mėgautis šaudymo sporto teikiamais malonumais, taip pat patenkinti medžioklės instinktus be žalos gyvūnams. Tam pakanka pačio paprasčiausio pneumatinio šautuvo. Tokiu būdu Field target‘as yra labai dinamiška ir nesudėtinga šaudymo sporto disciplina, kuri turi gana didelius reikalavimus šauliam, tačiau daro šį sportą patrauklų ir turtingą savo lankstumu. Šaltinis : www.lftsa.lt; www.field-target.lt
×
×
  • Create New...