Jump to content
Sign in to follow this  
Edvardas

TAIKINIO APLENKIMO FAKTORIUS STENDINIAME ŠAUDYME

Recommended Posts

Šaudant į judantį taikinį, prisitaikymo taškas perkeliamas į priekį pagal skrydžio trajektoriją, nes taikinys numušamas ne šūvio momentu, o šiek tiek vėliau. Skirtumą sudaro laikas, būtinas užtaisui pasiektų tikslą. Taikinys šūvio metu nuskris tam tikrą atstumą, ir šis atstumas yra aplenkimas (pirmumas).
Pirmumo dydis (atstumo skirtumas) priklauso nuo šaudymo atstumo, užtaiso greičio ir taikinio skrydžio krypties, šaudmens šratų judėjimo greičio ir ginklo kampinio judėjimo greičio, sekant taikinį.
Šaudant į judančius taikinius, ginklas šūvio metu turi judėti taikinio judėjimo kryptimi.
Šiuo atveju yra trys pirmumo didžiai:
- tikrieji (apskaičiuoti);
- matomi;
- paslėpti.
Tačiau, jei šaunant ginklas buvo statiškas arba jo greitis buvo mažesnis nei taikinio greitis, tada pirmumas turi skirtingus dydžius.
Tikrieji (apskaičiuoti) aplenkimai. Aplenkimo dydžiui didelę įtaką daro šautuvo padėtis šūvio metu. Jei ginklas judėjo ir jo kampinis poslinkis buvo ne mažesnis negu taikinio greitis, tai šiuo atveju tikrąjį aplenkimą gali paveikti tik du veiksniai:
1. Šaudmens šratų skrydžio nuo vamzdžio žiočių iki taikinio laikas.
2. Taikinio skrydžio greitis.

Kad apskaičiuoti tikrąjį aplenkimą tranšėjinio šaudymo stende, reikia nustatyti laiką, per kurį užtaisas nuskris nuo šautuvo vamzdžio žiočių iki taikinio, o vėliau, žinant taikinio skrydžio greitį, nustatyti, kokį nuotolį per tą laiką jis nuskris, t.y. nustatyti pirmumą.
Pavyzdžiui, nuotolis pirmajam šūviui -  30 - 32 metrų. Esant šratų pradiniam greičiui 380 - 400 m/s nuskris tą atstumą per 0,102 sekundes. Taikinio, išlėkusio iš mėtimo mašinėlės, greitis bus 30 - 31 m/s. Tas greitis mažėja, ir taikinio numušimo metu bus lygus 24 - 25 m/s.
Žinant laiką, per kurį nuskris šaudmuo, žinant taikinio skrydžio greitį, galime nustatyti atstumą, kurį įveiks taikinys per laiką, kol užtaisas susikirs su taikiniu. Šis atstumas ir bus tikras aplenkimas.
Nustatyti šį pirmumą galima pagal šią formulę: Y = V * t
Y - tikrasis aplenkimas cm.
V - taikinio judėjimo greitis m/s.
t - šaudmens skrydžio laikas s.
Taigi, Y = 24,5 * 0,102 = 249,9 cm. Suapvaliname šį skaičių iki 2.50 m. Taigi, tikrasis pirmumas tranšėjiniame stende šiuo atveju bus lygus 2.50 m.
Dėsningumai, nustatant aplenkimą apvaliame stende yra tokie patys, kaip ir tranšėjiniame, jie skiriasi tik savo dydžiais t.y. šaudymo atstumu, tuo pačiu, ir šaudmens skrydis bus kitoks. Tikrasis pirmumas šaudant į judantį taikinį apvaliame stende yra kontroliuojamoje vietoje, t.y. 20 m. atstumu. Šaudmuo šį atstumą įveiks per 0,056 sek. Šioje vietoje taikinys skries  22 - 23 m/s  greičiu (vidutiniškai 22,5 m/s), todėl tikrasis aplenkimas, šaudant į judantį taikinį apvaliame stende bus lygus: Y = 22,5 * 0,056 = 126 cm arba 1.26 m.
Priešpriešinis taikinis numušamas kitoje zonoje, kai nuo pakilimo taško iki numušimo  zonos nuskrenda apie 30 - 34 m (vidutiniškai 32 m). Jo greitis šitame ruože bus lygus apie 16 - 17 m/s. Šaudant į besiartinančius taikinius, keičiasi taip pat ir atstumas iki taikinio, ir todėl sumažėja šaudmens skrydžio laikas.
  Nuo pirmojo ir septintojo šaulio vietų (numerių) šaudymo atstumą sudaro 8 - 10 m, nuo antrojo ir šeštojo numerių 12 - 14 m. Vidutinis šūvio nuotolis šiems taikiniams 11 m.
Šaudmens skrydžio laikas šiame atstume lygus 0,0295 sekundės. Tada realus aplenkimas besiartinančių taikinių bus toks: Y = 16,5 * 0,0295 = 48,67 cm, suapvalinus 49 cm.
    Matomi aplenkimai. Šituos aplenkimus nustato šaulio akis, fiksuojanti pataikymo tašką gaiduko nuspaudimo momentu, t. y. šūvio metu, todėl vadinamas matomu. Jų dydis priklauso nuo taikinio skrydžio kampo: kuo didesnis kampas, tuo labiau matoma aplenkimo projekcija. 
Matomas aplenkimas gali sutapti su apskaičiuotais, jeigu bus šaudoma į skrendantį taikinį 90° kampu, t.y. jei taikinys skries skersai.
post-3-0-23880400-1361775652_thumb.jpg
Pagal tranšėjinio šaudymo varžybų taisykles, šaudoma į taikinius, kurių šoninio nuokrypio kampai bus ne daugiau kaip 45°. Šie kampai yra santykiniai su kiekvienos mėtančios mašinos ašimi. Šaulio atžvilgiu, taikinio skrydžio trajektorija bus du kartus mažesnė t.y. ne daugiau kaip 22,5°. Tai yra todėl, kad pirmasis šūvis iššaunamas apie 15 metrų nuo taikinio pakilimo vietos. Šaulys yra priešingoje padėtyje, taip pat 15 m. nuo tos pačios mėtimo mašinėlės. Tai reiškia, kad kampas A (alfa), kuris nustato šaudymo kampą, esant 0° ir taikinio skrydžio trajektorija bus du kartus didesnė, negu prisitaikymo kampas, esantis tarp taikinio skrydžio trajektorijos ir prisitaikymo linijos (žr. paveikslą). Žinant taikinio skrydžio kampą, prisitaikymo kampą ir tikrojo aplenkimo dydį, mes galime nustatyti tikrąjį matomo aplenkimo dydį.
Dėl to mes naudojame šią formulę: W = Y * sin (A/2).
W - matomas aplenkimas (cm).
Y - apskaičiuotas (realus) aplenkimas (m).
SIN(A / 2) - prisitaikymo kampas (laipsniais).
Pavyzdžiui, apskaičiuosime šūvio į taikinį, paleisto iš tranšėjos 30° kampu. W = 2,5 * 0259 = 6475 mm. arba 65 cm.
Matomas aplenkimas apvaliajame stende prognozuojamas tuo didesnis, kuo didesnis kampas, susidaręs tarp taikinio skrydžio trajektorijos ir prisitaikymo linijos. Pavyzdžiui, šaudymo kampas iš antrojo numerio į judantį taikinį yra apie 25 °. Jei šiuo kampu nutaikyti ginklą į tolimiausią apskaičiuotą aplenkimo (tikrojo) tašką, tai jis bus prognozuojamas daug mažesnis - 53 cm. Tai ir bus šiuo atveju matomas aplenkimas.
        Šaudymo kampas į judantį taikinį iš trečios šaulio vietos sudaro 65°. Iš šio kampo matomo aplenkimo dydis bus apie 103 - 105 cm.
Ketvirtoje šaudymo vietoje, šaudant į artėjančius taikinius nuo trečiosios iki penktosios šaudymo vietos, kur taikiniai lekia skersine kryptimi, matomi ir apskaičiuoti aplenkimai gali būti tokio pat dydžio.
Apskaičiuojant matomus aplenkimus, galime naudotis formulę: W= Y * sin(A)

W - matomas aplenkimas (cm).
Y - apskaičiuotas (tikrasis) aplenkimas (cm).
SIN (A) - prisitaikymo kampas (laipsniais).
Irašykime skaičius. Jei šaudoma iš antro šaudymo numerio į judantį taikinį esant 25° kampui, tai matomas aplenkimas bus lygus: W = 126 * 0,42 = 53 cm.
Šaudant į artėjantį taikinį iš tos pačios šaudymo vietos numerio, kur tikrasis aplenkimas sudaro  49 cm, o šūvio kampas 55 - 60 °, matomas aplenkimas bus lygus: W = 49 * 0,87 = 42,6 cm.
          Taigi, nustatėme, kad aplenkimas apvaliame stende iš esmės keičia savo dydį, priklausomai nuo šaulio judėjimo ir taikinio skrydžio trajektorijos santykio, o taip pat nuo taikinio skrydžio greičio.
Kai sutampa taikinio skrydžio kryptis ir šratinio šaudmens matomas aplenkimas lygus nuliui, tada taikytis reikia tiesiai į taikinį. Pavyzdžiui, kai šaudoma į judantį taikinį, skrydžio kryptis tam tikroje vietoje sutampa su šratų skrydžio trajektorija, taikytis reikia tiesiai į taikinį. Bet tai nereiškia, kad šitame taikinyje visai nėra aplenkimo.
           Nėra akivaizdaus aplenkimo, tačiau apskaičiuotas (realus) aplenkimas lieka nepakitęs, nes taikinys kliudomas ne šūvio metu, o po kažkiek laiko, tiek kiek trunka šratų skrydis nuo šautuvo žiočių iki taikinio.
             Paslėptas aplenkimas. Šitie aplenkimai atsiranda dėl to, kad šauliui paspaudus gaiduką, šratai ne iš karto palieka šautuvo vamzdžius. Tam būtinas laikas, kad užsidegtų parakas - 0.003 s ir šaudmens kelias vamzdžiu - 0.004 ginklui, kuris naudojamas tranšėjiniame šaudyme, ir 0,003 -ginklui apvaliajame stende  (čia vamzdžiai šiek tiek trumpesni). Iš viso tai susidaro  0,007-0,006 sek. Šautuvas, judantis didesniu greičiu nei taikinio kampinis greitis, šratų iš vamzdžio išlėkimo momentu, bus nutaikytas taške, esančiame toliau, nei buvo nustatyta vizualiai, gaiduko nuspaudimo metu, t.y. nustatant akivaizdų aplenkimą.


                Siekiant pataikyti į judantį taikinį, būtina vesti ginklą pagal taikinio skrydžio trajektoriją ir jį aplenkti.


Kai šautuvas aplenkia taikinį, matomas aplenkimas yra visada mažesnis nei buvo apskaičiuotas, nes nuo to momento, kai buvo nuspaustas gaidukas ir šaudmens išlėkimo iš šautuvo žiočių, toliau juda kampinių greičiu, kuris yra didesnis nei taikinio. Todėl užtaisas lėks toliau tam tikru atstumu, kuris padidina aplenkimo matomumą, ir šratai bus nukreipti ne į numatyta tašką, o šiek tiek toliau nuo taikinio, jo judėjimo kryptimi.
    Aplenkimas, sumažinantis matomą aplenkimą, yra paslėptas. Jo dydis priklauso nuo ginklo judėjimo greičio vedant taikinį. Būtent dėl to, kad šautuvas šūvio metu juda kampiniu greičiu, didesniu negu taikinio kampinis greitis, todėl yra galimybė šauti su aplenkimu į mažesnius taikinius.
Apžvelkime, pavyzdžiui, paslėptą aplenkimų dydį apvaliame stende. 
Pasinaudokime jau žinoma formulę (šaudant į judantį taikinį): S = V * t    
S - paslėptas aplenkimas cm.
V - taikinio judėjimo greitis cm.
t - šratinio šaudmens buvimas vamzdžiuose (s).
Taigi: S = 225 * y0,006 =13,5cm.
Iš apskaičiavimų matyti, kad didinant sekimo šautuvu greitį, pasikeičia tikrieji ir matomieji aplenkimai. Taip, padidinus kampinį šautuvo judėjimo greitį santykyje su taikinio greičiu du kartus, aplenkimas bus lygus 126 - 13,5 =112,5cm, t.y. jis sumažės, palyginus su apskaičiuotu (tikruoju) aplenkimu apytikriai 10%. 
        E.A. Petrovas ("Fizinės kultūros teorija ir praktika", 1970, Nr.8) nustatė, kad šaudant į apvalų stendą, galime trys kartus padidinti šautuvo judėjimo projekciją pagal taikinio skrydžio trajektorija. Tada tikrieji ir matomieji aplenkimai gali sumažėti dėl paslėptų aplenkimų 20%.
Tie patys dėsningumai pastebimi ir tranšėjinio šaudymo stende, tik skaičiai bus kitokie dėl taikinio ir šratinio užtaiso greičių skirtumo pasiekiant susikirtimo tašką.
       Iš anksčiau pasakyto aišku, kad paslėpti aplenkimai turi įtakos matomų aplenkimų dydžiui, tačiau jų reikšmė nedidelė. Dar rusų inžinierius A.A. Zernovas savo knygoje "Kaip išmokti šaudyti iš šratinio šautuvo medžioklėje" (1931m) rašė: "Kai kurie medžiotojai galvoja, kad šaudant šratais į judantį taikinį iš inercijos šoninis judėjimas, atitinka taikinio judėjimą, ir todėl aplenkimas esant tokiam šaudymui nereikalingas. Tai neteisinga. Šratai iš tikrųjų įgauna šoninį judėjimą, tačiau visiškai menka". Valdant šūvį, kai šautuvo vedimo greitis didėja, žymiai padidėja įtaka šaulio taiklumui, ypač taikantis.
      Yra žinoma, kad šaudymas tranšėjiniame stende normaliu tempu yra vadinama tada, kai iššaunama per 0,5 - 0,6 sek. Tačiau gali būti šaunama ir per tą patį laiką, tačiau su skirtingu ginklo vedimo greičiu. Viena, kai iššaunama per 0,5 sek., pradėjus vesti taikinį, kai taikinys nuskriejo pusę kelio (tada šautuvo judėjimo trajektorija ribosis su šautuvo vedimo trūkčiojimu) ,t.y. labai dideliu greičiu, ir antra, kai sekimas prasideda laiku, kartu su taikinio pasirodymu. Tada šūvio laiko parametrai liks tokie pat (0,5sek.), tačiau šautuvo judėjimo greitis bus mažesnis, o taikinio aplenkimas šiek tiek didesnis. Taigi valdyti šautuvą, esant tokiam greičiui, bus daug lengviau.
            Pastebėjome, kad kuo didesnis šautuvo judėjimo greitis, tuo mažesnis matomas aplenkimas. Yra žinoma, kad šaudymas mažai matomu taikinio aplenkimu labai patogus. Tam reikalingas padidintas šautuvo judėjimo greitis, bet padidėja techninių klaidų galimybė prisitaikant. Be to, didėjant šautuvo judėjimo greičiui, darosi sudėtingiau koreguoti šautuvą, ypač vėjuotu oru, kai vėjo veikiamas taikinys staiga keičia skrydžio trajektoriją. Be to mažėja sąmoninga šūvio proceso kontrolė, kuri būtina šaudymo sėkmei.
         Štai kodėl šautuvo judėjimo greitis, sekant judantį taikinį, turi būti valdomas, kad galima būtų kontroliuoti techninius parametrus ir aplenkimą. Šis greitis neturi tris kartus viršyti taikinio skrydžio greičio. Žinoma, galima padidinti sekimo greitį skrendančio taikinio atžvilgiu truputį daugiau negu tris kartus ir šaudyti su sumažintu aplenkimu, tačiau tai įmanoma, kai šaulio reakcija gera, o jo sportinė parengtis puikioje formoje.
         Aplenkimas, esant statiškam šautuvui. Jeigu šaudant į judančius taikinius šautuvas buvo statiškas, arba, šūvio metu buvo dėl kokių nors priežasčių pristabdytas, tada  į aplenkimą, išskyrus laiką, reikalinga, šratų ir taikinio skrydžiui, papildomai turi įtakos tokie faktoriai, kaip laikas, reikalingas sprendimui paleidžiant šūvį, kuris sudaro 0,1 sek., nuspaudžiant gaiduką -0,04 sek., nuleistuko mechanizmui - 0,003 sek., ir, pagaliau, laikas, per kurį šratai juda šautuvo vamzdžiu - 0,004 sek. Tokiu būdu, šūviui tranšėjiniame stende reikės apie 0,147 sek.
      Jeigu  šūvio metu ginklas juda kampiniu greičiu, kuris atitinka taikinio skrydžio greičiui, tai aplenkimo dydžiui laiko faktorius įtakos neturi.
       Jeigu ginklas sekimo metu buvo sustabdytas, arba kampinis ginklo judėjimo greitis staiga buvo sumažėjęs, negu taikinio greitis, tai šitie faktoriai turės įtakos taikinio aplenkimui šūviu.
           Norint apskaičiuoti aplenkimą tranšėjinio šaudymo stende, esant statiškam ginklui, panaudosime mums žinoma formulę ir gausim: O=24,5*0,147=3m 60 cm.
Be to, šratų skrydžiui nuo ginklo žiočių iki taikinio reikės 0,102sek. Taikinys per tą laiką nuskries dar 2 m 5cm. Tokiu būdu, bendras aplenkimo dydis, esant statiškam ginklui, yra apie 6,1m.
Galime padaryti išvadą: jeigu šaudant ginklas nors akimirkai bus pristabdytas, tai šūvis nuskries taikinio uodegoje.

 

 

Parengė Edvardas Pavilonis

 

Share this post


Link to post
Share on other sites

Join the conversation

You can post now and register later. If you have an account, sign in now to post with your account.

Guest
Reply to this topic...

×   Pasted as rich text.   Paste as plain text instead

  Only 75 emoji are allowed.

×   Your link has been automatically embedded.   Display as a link instead

×   Your previous content has been restored.   Clear editor

×   You cannot paste images directly. Upload or insert images from URL.

Loading...
Sign in to follow this  

×
×
  • Create New...