MAKAROV PM

[Edvardas 240]

 

 

Pistoletas naudojamas ginkluotėje nuo 1951 metų buvusiose Varšuvos pakto šalyse, Kinijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Ginklas skirtas artimai kovai ir asmeniniai gynybai.

 

Pistoleto automatika veikia laisvos spynos atatrankos principu, po šūvio grįžtant spynai. Grįžtamoji spynos spyruoklė uždedama tiesiai ant vamzdžio. Smogiamasis mechanizmas - dužiklio tipo, su atviru nuleistuku (gaiduku) ir dviguba kovine spyruokle, esančią rankenoje už dėtuvės.

Šūvio mechanizmo konstrukcija skirta šaudyti pavieniais šūviais. Jeigu įstumiame šovinį į šovinių lizdą (spyną ranka patraukus atgal ir paleidus), savaiminio užsitaisymo mechanizmas suveikia iššovus pirmąjį šūvį. Toliau PM galima šaudyti vis paspaudžiant nuleistuką, kol pasibaigs šoviniai dėtuvėje. Atsitiktinio šūvio saugiklis kairėje užpakalinėje spynos rėmo dalyje vienu metu blokuoja šūvio mechanizmą ir spyną. Saugiklis įjungiamas/išjungiamas rankos, laikančios ginklą, nykščiu tai, t.y., pistoletas gali būti valdomas viena ranka.

Plokščia, vienguba, aštuonių šovinių dėtuvė įstatoma pistoleto rankenoje esančiame lange iš apačios. Išeikvojus šovinius, spyna, dėtuvės ir sulėtintojo pagalba, spyna sustoja galinėje padėtyje (užsikabina už spynos sulaikiklio). Šaudymui naudojamos paprastos, guminės, trasuojančios ir kitokių tipų kulkos.

BENDRA INFORMACIJA

 9 mm Makarovo pistoletas yra asmeninis ginklas, skirtas puolimui ir gynybai

trumpuose atstumuose (koridoriuose, patalpose). Optimaliausias šūvis iki 50 m. Mirtina kulkos galia išlieka iki 350 m. Pistoletu šaudoma pavieniais šūviais. Kovinė greitošauda 30 šovinių per minutę (esant tariamai, tokios talpos šovinių dėtuvei).

 

 

Pistoleto konstrukcijos veikimas paprastas, nedidelių gabaritų, patogus nešiotis, gali būti nuolatinės parengties padėtyje. PM - pusiau automatinis ginklas, nes jo užtaisymas šaudymo metu vyksta automatiškai. Pistoleto automatika pagrįsta laisvos atatrankos principu. Spyna su vamzdžiu neturi sankabos. Vamzdžio kanalo užrakto patikimumas, šaudant, pasiekiamas didelės spynos masės ir grįžtamosios spyruoklės jėgos veikimu. Savaime užsitaisančio dužiklio tipo mechanizmas leidžia šauti greitai, tiesiog, nuspaudžiant gaiduką (nuleistuką), prieš tai jo neatlaužus nykščiu.

Pistoleto saugumą užtikrina patikimai veikiantis saugiklis, įrengtas kairėje užpakalinėje spynos pusėje. Be to, nuleistukas automatiškai statomas į saugią padėtį, veikiamas kovinės spyruoklės, po jo nuspaudimo ir jam grįžus į pradinę padėtį.

Kai nuleistukas bus atleistas, nuleistuko traukė veikiama spyruoklės, pasislinks į galinę padėtį. Svirtis ir kumštelis nusileis žemyn, o kumštelis su snapeliu, veikiamas spyruoklės, bus prispaustas prie nuleistuko ir automatiškai įjungs saugiklį.

Pagrindinės pistoleto dalys ir mechanizmai:

 

 

Ginklas gali būti komplektuojamas su antra šovinių dėtuve, vamzdžio valytuvu, pistoleto dėklu ant diržo arba peties su plaukiojančio pistoleto tvirtinimo dirželiu.

 

Norint iššauti, reikia rodomuoju pirštu nuspausti nuleistuką (gaiduką). Dužiklis smogia į muštuką (konusuoto srtypelio pavidalo), kuris įmuša šovinio kapsulę. Tokiu būdu, kapsulė uždega parako užtaisą šovinio tūtelėje. Kulka, veikiama parako dujų, atsiskiria nuo šovinio tūtelės ir vamzdžio kanalu išstumiama iš vamzdžio (šūvis). Spyna, veikiama dujų slėgio, perduodamo per gilzės dugną, atstumiama atgal. Tuo momentu tūtelių išmetėjo kabliukas užkabina (už tūtelės žiedinės briaunos) ir išmeta iššautą šovinio tūtelę pro spynos langą pistoleto dešinėje. Spyna, grįždama į galinę atgalinę padėtį, pasuka kumštelį ant laikiklio ir paruošia nuleistuką koviniai padėčiai. Po to spyna, veikiama grįžtamosios spyruoklės, grįžta į pirminę padėtį prie vamzdžio žiočių. Tuo pačiu momentu, judanti į priekį spyna šovinių griebtuvu stumia sekantį šovinį iš dėtuvės į šovinio lizdą vamzdyje. Vamzdžio kanalas uždaromas laisva spyna, pistoletas paruoštas sekančiam šūviui.

Norint iššauti dar kartą, reikia atleisti gaiduką, ir tada vėl paspausti jį. Taip bus šaudoma tol, kol dėtuvėje neliks šaudmenų. 

Išeikvojus visus šaudmenis dėtuvėje, spyna sustoja užsikabinusi šovinių griebtuvu už lėtintojo ir lieka galinėje padėtyje.

 

Pistoleto išardymas ir surinkimas

Pistoleto išardymas gali būti pilnas ir dalinis. Dalinis išardymas vadinamas tada, kai norime išvalyti vamzdį, nuimant spyną, sutepti ir patikrinti ginklą. Pilnas - kai ginklas labai užterštas, buvęs lietuje arba sniege, keičiant kito tipo tepalą, o taip pat remontuojant.

Surenkant ir išardant pistoletą, būtina laikytis šių taisyklių:

1. Išardymą ir surinkimą reikia atlikti ant stalo arba suolo, o lauke - ant švarios paklotės.

2. Pistoleto dalis ir mechanizmus reikia dėti išardymo tvarka, elgtis su jais atsargiai, vengti pernelyg didelės jėgos ir smūgių. Ginklas surenkamas atvirkštine ardymui tvarka. 

Nepilno pistoleto išardymo seka:

 

 

 

2. Laikydami pistoleto rankeną dešine ranka, kairės rankos nykščiu nuspausti dėtuvės fiksatorių iki atramos, tuo pačiu metu kairės rankos rodomuoju pirštu užkabinę dėtuvės dangtelio dalį, išimame dėtuvę iš rankenos pagrindo.

Patikrinkite, ar neliko lizde šovinio (išjungti saugiklį - nuleisti žemyn), kairiąją ranka spyną atstumiame atgal ir apžiūrime šovinių lizdą vamzdyje. Dešinės rankos nykščiu paspaudžiame spynos laikiklį ir atleidžiame spyną.

Atskirkite spyną nuo rėmo. Paėmę  pistoletą už rankenos dešinę ranką, kaire ranka traukite nuleistuko lankelį žemyn, ir pakreipę jį į kairę, atremti į rėmą taip, kad jis liktų šioje padėtyje. Toliau ardant, reikia laikyti jį toje padėtyje dešinės rankos rodomuoju pirštu.

 

Kaire ranka atitraukti spyną į galinę padėtį ir, pakėlus jos galą, suteikti galimybę judėti į priekį, veikiant grįžtamajai spyruoklei. Atskirkite spyną nuo rėmo (pav. 5) ir įstatykite nuleistuko lankelį į savo vietą.

 

 

Nuimti nuo vamzdžio spynos gražinimo spyruoklę. Laikydami pistoleto rėmą už rankenos dešinę ranką ir sukdami kaire ranka į save grįžtamąją spyruoklę, nuimame ją nuo vamzdžio.

Po dalinio pistoleto išardymo, surinkimas vyksta atvirkštine tvarka.

Paėmus rėmo rankeną į dešinę ranką, kairę ranką uždėti grįžtamąją spyruoklę ant vamzdžio tuo galo, kurio paskutinė vija turi mažesnį skersmenį, palyginus su priešingu galu.

 

 

Spyną įstatykite į pistoleto rėmą. Laikydami rėmą už rankenos dešine ranka, o spyną - kaire, įveskite laisvą grįžtamosios spyruoklės galą į spynos kiaurymę. Atitraukite spyną  į galinę padėtį taip, kad vamzdžio dalis pereitų per spynos kanalą ir išlįstų į išorę. Nuleiskite galinę spynos dalį ant rėmo taip, kad išilginiai spynos išsikišimai  tilptų į rėmo griovelius/kreipiančiąsias, prispausdami spyną prie rėmo, paleiskite ją. Spyna, veikiama grįžtamosios spyruoklės, energingai grįžta į priekį. Įjungti saugiklį (pakelti vėliavėlę į viršų). 

 

Pastaba. Norėdami spyną prijungti prie rėmo nebūtina traukti žemyn ir pakreipti nuleistuko apsaugą. Tuo pačiu metu, atitraukdami spyną į galinę padėtį, būtina pakelti kiek galima galinę dalį į viršų, kad apatinė spynos dalis nebaksnotų į nuleidimo lankelį, kuris riboja spynos judėjimą atgal.

 

Įdėkite šovinių dėtuvę į rankenos pagrindą. Laikant ginklą dešinėje rankoje, kairės rankos nykščiu ir smiliumi dėtuvę įdėti į rankenos pagrindą per apatinę angą. Paspauskite dėtuvės dangtelį nykščiu taip, kad fiksatorius užšoktų ant dėtuvės sienelės išsikišimų. Turi pasigirsti spragtelėjimas. Smūgis delnu, įstatant dėtuvę, nerekomenduojamas.

Patikrinkite, ar tinkamai surinkote dalinai išardytą pistoletą: būtina išjungti saugiklį (vėliavėlę nuleisti žemyn), atitraukti spyną atgal ir ją paleisti, spyna, išsikišusi šiek tiek į priekį, atsiduria ant spynos sulaikymo griebtuvo ir lieka galinėje padėtyje. Paspausdami dešinės rankos nykščiu sulaikytoją, paleiskite spyną. Spyna, veikiama grįžtamosios spyruoklės, greitai sugrįžta į priekį, nuleistukas užsiveda į kovinę padėtį. Įjunkite saugiklį (pakelti vėliavėlę į viršų). Šūvio mechanizmas blokuojamas, pistoletas saugioje padėtyje.

Pilną pistoleto išardymą atliekame tokia tvarka.

Atlikti dalinį išardymą, vadovaujantis straipsniu. Atskirkite kumštelį ir spynos laikiklį nuo rėmo. Paimkite pistoletą į kairę ranką, prilaikydami kairės rankos nykščiu nuleistuko galvutę ir spausdami rodomuoju pirštu nuleistuką, švelniai nuleiskite nuo kovinės padėties.

 

Kumštelio spyruoklės atjungimas nuo spynos laikiklio. Valiklio (šompalo) išsikišimo pagalba atjungti kumštelio spyruoklės kabliuką nuo spynos laikiklio. Rodomuoju ir didžiuoju dešiniosios rankos pirštais, pasukite kumštelį į priekį taip, kad žyma sutaptų su išpjova rėme. Po to spynos sulėtintoją pakelti į viršų ir atskirti (išimti) iš rėmo.

 

Atskirti rankeną nuo pagrindo ir kovinę spyruoklę nuo pistoleto rėmo. Valytuvo galu atsukite varžtą, ir stumdami rankeną atgal, atskirkite ją nuo rankenos pagrindo.

 

Spausdami kairės rankos nykščiu kovinę spyruoklę prie rankenos pagrindo, nukreipti žemyn ir atskirti nuo rankenos pagrindo kovinės spyruoklės fiksatorių, nuimti kovinę spyruoklę nuo rankenos pagrindo.

 

 

 Atskirkite dužiklį nuo rėmo. Laikydami rėmą kairėje rankoje ir pasukę dužiklį/gaiduką į priekinę padėtį, dešinės rankos nykščiu ir rodomuoju pirštu pasukti gaiduką į priekį tol, kol žyma sutaps su išpjova ant rėmo, pasukti gaiduką į vamzdžio pusę ir išimti jį.

 

 

Atskirkite nuleistuko traukę su nuleistuko svirtimi nuo rėmo. Laikydami rėmą kairėje rankoje, dešinę ranką pakelti galinės nuleistuko dalies galą ir išimti kaištį iš nuleistuko angos.

 

 

Atskirkite nuleistuką nuo rėmo. Laikydami rėmą kairėje rankoje, dešinę ranką atitraukite nuleistuko apsaugą žemyn, kaip tai daroma dalinai ardant pistoletą. Pasukdami nuleistuko galą į priekį, ištraukite nuleistuko kaištį iš rėme esančio lizdo ir atskirkite nuleistką nuo rėmo. Įstatykite apsaugą į vietą.

Atskirkite saugiklį ir muštuką nuo rėmo. Paėmę spyną į kairę ranką, dešinės rankos nykščiu pasukti saugiklį į viršų. Po to nykščiu ir rodomuoju dešinės rankos pirštu  pakreipti vėliavėlę šiek tiek į šoną, pasukti atgal ir ištraukti iš spynos lizdo.

 

 

 Lengvais smūgiais į dešinės rankos delną spynos galu, ištraukti iš spynos muštuką. Atskirkite tūtelių išmetėją nuo spynos. Padėkite spyną ant stalo (darbastalio, suolo), dešine ranka, vamzdžio valytuvo išsikišimu išimkite išmetėją ir, tuo pat metu spausdami kairės rankos rodomuoju pirštu išmetėjo viršutinę dalį, ir sukant jį aplink kabliuką, ištraukite iš lizdo. Tada atsargiai išimkite iš spynos lizdo spyruoklę su atrama.

 

 

 

Išardykite dėtuvę. Paėmę dėtuvę į kairę ranką, šios rankos nykščiu ir smiliumi 

Prispauskite šovinių padavėjo spyruoklę prie korpuso, dešine ranka nuimkite dėtuvės dangtelį (laikydami už atsikišusių dalių), ir išimkite iš korpuso šovinių padavėją ir padavėjo spyruoklę.

 

 

Pistoleto surinkimas po pilno išardymo vyksta atvirkštine tvarka.

Patikrinkite, ar po surinkimo gerai veikia visos dalys ir mechanizmai, kaip nurodyta pastraipoje - surinkto pistoleto patikrinimas.

 

 

 

Pistoleto valymas ir tepimas.

Pistoletas visada turi būti švarus ir tvarkingas. Ginklą būtina laiku ir kruopščiai valyti, atsargiai elgtis, bei laikyti tinkamose sąlygose.

Kovinėmis sąlygomis, pratybose - kiekvieną dieną, atokvėpio metu, arba per pertraukas tarp užsiėmimų, po pratybų, budėjimų ir būnant lauke be šaudymo, ir, iš karto po šaudymo būtina išvalyti ir sutepti vamzdžio kanalą ir šovinių lizdą. Galutinai išvalyti pistoletą galima grįžus po šaudymo pratybų. Sekančias  3 - 4 dienas valyti ginklą kiekvieną dieną, jeigu pistoletas nenaudojamas - bent kartą per 7 dienas.

 Ginklas valomas tam skirtose vietose ant įrengtų arba pritaikytų šiam tikslui stalų, paklotės, plokštės, faneros lakšto, lentų ir t.t, iš anksto nuo paviršiaus pašalinus dulkes ir purvą.

Pistoleto valymui ir sutepimui naudojamas skystas ginklinis tepalas - skirtas valyti ir sutepti šaunamojo ginklo dalims ir mechanizmams, esant temperatūrai nuo +5 iki -50°C. Valymui naudojami skudurai/šluostės/pakulos arba popierius HF-22. Kad būtų lengviau išvalyti griovelius, išpjovas, ir skyles/kiaurymes, gali būti naudojami mediniai pagaliukai, degtukai. Pistoleto valymas vamzdžių skysčiu atliekamas iškarto po šaudymo šaudykloje arba grįžus. 

 Pastaba.
Jeigu neturime ginklų valymo tirpalo, galima tai pasigaminti pačiam. Vamzdžių valymo tirpalas ruošiamas taip:

a) vanduo, geriamas - 1 litras;

amonio karbonatas - 200 g;

c) kalio dichromatas - 3,5 g. 

Paruošiama tirpalo tiek, kiek reikia ginklo valymui paros bėgyje. Nedidelis tirpalo kiekis gali būti saugomas iki 7 parų buteliuose, užkištuose kamščiais, tamsioje vietoje ir toliau nuo šildytuvų. Laikyti dėžutėse draudžiama.

Ginklas valomas tokia tvarka:

1. Paruoškite valymo ir sutepimo medžiagas.

2. Patikrinkite priemones, kaip nurodyta (apžiūrėti valiklius, dėklą ir pistoleto dirželį), ir paruošti jas valymui.

Išardykite ginklą.

Išvalykite vamzdžio kanalą. Pertraukite pro vamzdį skudurą arba pakulas, pakulų storis turi būti toks, kad nereikėtų didelių pastangų. Sumirkyti pakulas skystu ginklams tepti skirtu tepalu. Valytuvą įveskite į vamzdžio kanalą iš vamzdžio žiočių pusės. Padėkite pistoletą ant stalo, ir, laikydami jį kaire ranką, dešine ranką švelniai pertraukite per visą vamzdį kelis kartus. Pakeiskite valymo priemonę ir pakartokite valymą dar kartą. Kruopščiai nuvalykite sudrėkintu skudurėlio tamponu. Sausai nušluostykite švaria ir sausa šluoste. Patikrinkite skudurą/šluostę. Jeigu ant skuduro liko suodžių ar rūdžių pėdsakų, veiksmą kartokite tol, kol valymo priemonė liks švari. Tokiu pačiu būdų išvalykite ir šovinių lizdą. Lizdas turėtų būti valomas nuo dėtuvės pusės.

Valymas vamzdžių valymo tirpalu atliekamas tokiu pat būdu, kaip ir skystu ginklų tepalu, ir tol, kol visiškai pašalinsite nuodegas ir purvą. Sekančią dieną patikrinkite valymo kokybę, ir jei aptiksite nešvarumų, dar kartą pakartokite valymą tokia pat tvarka. Atidžiai apžiūrėkite vamzdžio kanalą ir šovinio lizdą prieš šviesą. Ypatingas dėmesys skiriamas šovinių lizdui ir graižtvos įpjovoms, jų kampuotose vietose neturėtų likti purvo ar suodžių/parako pėdsakų.

Išvalykite pistoleto rėmą, vamzdį ir nuleistuko apsauginį lankelį. Sausinkite dalis skudurėliu, pašalinkite purvą ir nuodegas. Valyti rūdis reikia pakulomis arba audeklo skiaute, sumirkyta skystu ginklų tepalu.

Išvalykite spyną, spynos sulaikiklį ir šūvio paleidimo mechanizmo dalis. Jei  ginklas valomas po šaudymo, tai spyną reikia valyti pakulomis arba audeklo skiaute, sumirkyta skystu ginklų tepalu tol, kol visiškai pašalinsite nuodegas. Po valymo, paviršių nuvalykite sausu skudurėliu/šluoste. Jei iš pistoleto nebuvo šaudoma, ir ant spynoje nėra nuodegų ir rūdžių, tada nuvalykite jį tik sausu skudurėliu. Kitas metalinės dalis ir mechanizmus valykite tol, kol visiškai pašalinsite nešvarumus ir drėgmę, tam naudojant medinius pagaliukus. Spyną, spynos laikiklį ir šūvio mechanizmą reikia valyti išardytą po šaudymo arba pistoletui gavus lietaus/drėgmės, labai užsiteršus. Rankeną nuvalykite sausu skudurėliu arba pakulomis. Nuvalykite dėtuvę. Dėtuvės valymas atliekamas pistoletą neišardžius, o po šaudymo, pistoletui sudrėkus arba labai užsiteršus - išardytą. Dėtuvę valykite tol, kol visai neliks purvo/rūdžių ir drėgmės. Po šaudymo nuodegas nuo muštuko pašalinti pakulomis arba audinio skiaute, sumirkyta skystu ginklų tepalu. Po valymo muštuką nusausinkite. Valykite sausa šluoste dėklą tiek iš vidinės, tiek iš išorinės tol, kol visiškai pašalinsite purvą ir drėgmę.

Nusausinkite valytuvą.

Pistoleto sutepimas vyksta tokia tvarka:

Sutepkite vamzdžio kanalą. Per išpjovą pertraukti skudurą. Sumirkykite skudurą tepalu. Įkiškite skudurą į vamzdžio kanalą ir švelniai pertraukite jį 2-3 kartus per visą kanalo ilgį, kad tolygiai plonu tepalo sluoksniu padengtu graižtvą ir kanalą.

Lizdą sutepkite nuo šovininės pusės, sukant valytuvą su pašluoste.

Sutepkite likusias pistoleto metalinės dalis ir mechanizmus. Išorinius paviršius sutepkite tepaluotu skuduru. Norėdami sutepti kanalo angas, lizdus ir plyšius, naudokite tepaluotą  skudurą, užvyniotą ant medinio pagaliuko. Tepalas tepamas plonu tolygiu sluoksniu. Pernelyg didelis tepalo kiekis ant pistoleto dalių prisideda prie taršos ir gali pakenkti ginklo dalims.

Dėklo nereikia sutepti, o tik nušluostyti sausu skudurėliu ir išdžiovinti.

Nepamirškite sutepti valytuvą (šompalą).

Sutepus pistoletą, surinkti, apžiūrėti, patikrinti, ar teisingai surinktas, kaip veikia pagalbiniai mechanizmai. Pistoleto, atnešto iš šaltos patalpos į šiltą, negalima tepti tol,   kol jis "prakaituotas" apimtas kondensato. Kai atsiranda vandens lašai, nelaukite kol išdžius drėgmė, o nusausinkite dalis ir mechanizmus,  po to sutepkite.

 Pistoletas, atiduodamas ilgalaikiam saugojimui, turi būti kruopščiai išvalytas. Kanalas ir šaudymo mechanizmas suteptas skystu ginkliniu tepalu, suvyniotas į vieną drėgmę sugeriančio popierius sluoksnį ir du lapus (sluoksnius) parafinuoto popieriaus ir supakuotas į kartoninę dėžę.

Tepti pistoleto dalis ir mechanizmus, esant aplinkos temperatūrai nuo +5 ° C ir žemiau, būtina skystu (neklampiu) ginkliniu tepalu.

 

PISTOLETO DALIŲ IR MECHANIZMŲ PASKIRTIS, ŠOVINIAI IR PRIEDAI

 

 

Vamzdis skirtas nukreipti kulką reikiama kryptimi. Vamzdžio viduje keturios išpjovos (įvijos), su sudarančios graižtvą, vingiuojančiomis iš kairės į viršų ir į dešinę. Graižtva reikalinga tam, kad kulka skrietų sukdamasi. Tarpai tarp išpjovų/įvijų yra vadinami laukais. Pagal atstumą tarp dviejų priešingų lauku (skersmens) nustatomas vamzdžio kalibras; jis yra lygus 9 mm. Vamzdžio kanalas, nuo šovininės pusės/šovinio lizdo, lygus ir didesnio skersmens. Nuo šovininės pusės šovinių lizdo srityje yra iškilimas, skirtas vamzdžio tvirtinimui  prie pistoleto rėmo. Iškilime ir apatinėje šovinio lizdo dalyje yra skersa nuožula, šovinio nukreipimui iš dėtuvės į šovinio lizdą vamzdyje. Išorinis vamzdžio paviršius lygus. Ant vamzdžio užmaunama grįžtamoji spyruoklė. Vamzdis sujungiamas su rėmu presuotu tarpikliu ir sutvirtinamas kaiščiu.

Rėmas skirtas sujungti visas pistoleto dalis. Rėmas su rankenos pagrindu sudaro pistoleto karkasą.

Priekinėje rėmo dalyje (viršuje) - vamzdžio tvirtinimo stovas, apačioje - langelis nuleistukui ir apsaugos lankeliui. Rėmo viršuje tvirtinamas vamzdis, apačioje - langas nuleistuko galvutei, dešinėje - figūrinė išpjova priekinio griebtuvo traukei. Užpakalinėje rėmo dalyje (viršuje) - išsikišimai su griebtuvo lizdais dužikliui ir kumšteliui, taip pat su plyšiais spynos judėjimo krypčiai. Apačioje - langelis kovinei spyruoklei. Rėmo vidurinėje dalyje yra langas dėtuvės viršutinei daliai ir kairėje sienelėje išpjova spynos sulėtintojui.

Pastaba. Kai kuriuose pistoletuose, sumažinti svoriui, rėme pragręžiamos kiaurymės.

Rankenos pagrindas tarnauja rankenos tvirtinimui, kovinei spyruoklei ir šovinių dėtuvei. Rankenos pagrindas turi šoninius langus (dešinį ir kairį), ginklo svorio sumažinimui. Apatinis langas - šovinių dėtuvei. Ant užpakalinės sienelės - išlinkimas su išsriegta kiauryme, kovinei  spyruoklei su skląsčiu ir rankenos uždėkliui tvirtinimui sraigtu. Apačioje - anga dėtuvei. Priekinėje sienelėje - iškilimas su lizdu nuleistukui pritvirtinti prie rėmo. Nuleistuko apsauga (saugiklis) reikalinga tam, kad neįvyktų atsitiktinis šūvis. Nuleistukas priekinėje dalyje turi eigos atgal ribotuvą. Dužiklis sulaikomas rėmo viršutinėje padėtyje nuleistuko ir šovinių padavėjo pagalba, esančiame lizde ant priekinės rankenos rėmo sienelės.

Spyna įstumia šovinį iš dėtuvės į šovinių lizdą vamzdyje, uždarydama vamzdžio kanalą šaudant. Iškarto po šūvio išmeta tūtelę ir nuleistuką užveda sekančiam šūviui.

 

 

 Priekyje, spynos viršuje įmontuotas  kryptukas nusitaikymui. Skersinis plyšys/tarpas taikikliui įmontuotas spynos gale. Išilginiai grioveliai/išpjovos tarp taikiklio ir kryptuko, dėl spynos paviršiaus blizgesio panaikinimo prisitaikant. Dešinėje pusėje - langelis tūtelių (šovinių) išmetimui, plyšis išmetėjui. Lizdas fiksatoriaus spyruoklei. Kairėje pusėje - lizdas saugikliui ir dvi išpjovos saugiklio fiksatoriui. Viršutinė vėliavėlės padėtis - "saugu" ir apatinė - "ugnis"; šalia viršutinės išpjovos - raudonas apskritimas, kuris matomas, kai vėliavėlė yra padėtyje "ugnis" ir uždengia vėliavėlę įjungus saugiklį. Iš abiejų pusių - skersiniai grioveliai, dėl lengvesnio sukibimo pirštams, atitraukiant spyną. Spynos užpakalinėje dalyje - plyšis dužiklio eigai.

 Viduje spyna turi: kanalą vamzdžiui su grįžtamąja spyruokle, išilginiai išsikišimai spynos judėjimui rėme, krumplys spynos užrakinimui, ketera, anga tūtelių reflektoriui, plyšys, atskiriantis svirties išsikišimą, taurelė tūtelės pagrindui, šovinių iš dėtuvės į šovinių lizdą padavėjas, iškilimas skiriantis svirtį nuo kumštelio, išpjovą, skirta  svirties nuleidimui, esant nuspaustam nuleistukui, dešinėje pusėje, spynos keteroje yra išpjova, skirta izoliuoti kumštelį su svirtimi nuo sulaikiklio, esant nuspaustam gaidukui, kanalas kapsulių muštukui.

Muštukas - skirtas kapsulei įmušti. Muštukas susideda: priekinėje dalyje - smaigalį, užpakalinėje dalyje - nuopjova saugikliui, kuris sulaiko muštuką spynos kanale.

 

 

1 - smaigalys; 2 - nuopjova saugikliui.

Muštukas yra trikampio pavidalo, siekiant sumažinti jo svorį ir trinties į paviršių.

Išmetėjas naudojamas tūtelės (šovinio) sulaikymui spynos taurelėje, kol susitiks su reflektoriumi. Išmetėjas turi kabliuką, kuris užšoka ant tūtelės žiedinio griovelio ir užkabina tūtelę (šovinį) spynos taurelėje, ir gilzės tūtelės sujungėją su spyna. Užpakalinėje tūtelės išmetėjo dalyje yra įlinkimas fiksatoriaus galvutei. Užpakalinėje išmetėjo dalyje yra įlinkimas tam, kad lengviau būtų įstumti fiksatorių, atskiriant išmetėją nuo spynos. Išmetėjas įstatomas į kiaurymę spynoje.

 

 

 Fiksatorius priekinėje dalyje didesnio skersmens. Į sustorėjusią dalį remiasi išmetėjo spyruoklės galas, užmautas ant užpakalinės fiksatoriaus dalies (mažesnio skersmens).

Fiksatorius su išmetėjo spyruokle įdedamas į spynos lizdą. Veikiamas spyruoklės, išmetėjo kabliukas visada palinkęs prie spynos taurelės.

Saugiklis skirtas tam, kad užtikrintų ginklo saugumą. Saugiklis susideda iš: vėliavėlė, nukreipiančią saugiklį  iš padėties "ugnis" į padėtį "saugus" ir atgal, fiksatorius, skirtas išlaikyti saugiklį norimoje padėtyje, ašis, kurioje yra išpjova su lentynėle, skirta pasukti fiksatorių ir atleisti nuleistuką, pasukant saugiklį į padėtį "apsauga", briauna, skirta spynos su rėmu užrakinimui, nustatant į padėtį "apsaugą"; kabliukas, skirtas dužiklio  padėčiai "saugus" fiksacijai, išsikišimas dužiklio smūgiui sušvelninti, jungiant saugiklį.

 

 

Saugiklis įstatomas į jam skirtą lizdą spynoje.

Taikiklis su kryptuku skirtas prisitaikymui.

Grįžtamoji spyruoklė tarnauja spynos sugrąžinimui į pradinę padėtį po šūvio.
Viename spyruoklės gale paskutinė apvija yra mažesnio skersmens nei kitos. Surenkant pistoletą, spyruoklė šiuo galu ir užmaunama ant vamzdžio, kad patikimai laikytųsi išardant. Spyruoklė, užmauta ant vamzdžio, įstatoma spynos kanale.

 

 

Smogiamąjį - šūvio mechanizmą sudaro: nuleistukas, fiksatorius su spyruokle, nuleistuko traukė su svirtimi, kovinė spyruoklė ir kovinės  spyruoklės fiksatorius.

                       

Nuleistukas yra skirtas tam, kad sužadintų dužiklį: viršuje - galvutė su išpjovomis, kad lengviau būtų atlaužti dužiklį pirštu, priekinėje plokštumoje - išpjova, skirta laisvam nuleistuko judėjimui, nuleidžiant nuo kovinės parengties. Išpjova saugiklio kabliukui. Nuleistuko pagrinde - du įlinkimai: viršuje - saugiklio įjungimui apsaugai, apačioje - koviniam įjungimui. Iš abiejų pusių - ašelės, ant kurių laikosi dužiklis, ir lanko formos susiaurėjimai svoriui sumažinti. Dešinėje - krumplys savaiminiam gaiduko užsitaisymui, sujungta svirtimi. Kairėje - išsikišimas nuleistuko saugiklio išjungimui. Apačioje - įlinkimas plačiai kovinei spyruoklei. Dešinėje, gaiduko pagrindo apačioje - žiedinė išpjova.

 

 

Dužiklio ašelės/laikikliai turi žymas laisvam dužiklio atsiskyrimui nuo rėmo.

Kumštelis nuleistuko sulaikiklis kovinėje padėtyje. 

 

 

Ant kairiosios ašelės užmauta spyruoklė. Spyruoklės sujungimas su ašelė yra atjungiamas - spyruoklės galas įeina į griebtuvo liemens kiaurymę. Laisvas spyruoklės galas išlenktas kabliuko pavidalu, užkabinimui su spynos sulaikikliu. Spyruoklė prispaudžia kumštelio nosį prie nuleistuko iškilimo. Kumštelio ašelės turi nuopjovas dėl atjungimo nuo pistoleto rėmo.

 Nuleidimo traukė su nuleistuko užvedimo svirtimi atlieka nuleistuko paspaudimo šūviui funkciją. Taip pat spaudžiant nuleistuką užveda pistoletą kovinei padėčiai.

 

 

 Nuleidimo traukė galuose turi ašelės/griebtuvus (kaiščius).

 Priekinėje dalyje kaištis sujungtas su nuleistuku, o gale - su nuleistuko užvedimo svirtimi. Užvedimo svirtis turi: atkabinimo išsikišimą, atsilaisvinantį nuo kumštelio, spynai judant atgal, išpjova kumšteliui, užvedimo išsikišimas, kuris užveda mechanizmą paspaudus nuleistuką, į kurį remiasi siaura, plunksninė kovinė spyruoklė. Užvedimo mechanizmo svirties išsikišimas įstatomas į žiedo formos išėmimą dužiklyje. 

Nuleistukas naudojamas paleisti šūvio mechanizmui ir savaiminiam šūvio mechanizmo užvedimui. Nuleistukas laikosi ant ašelių, kurios įstatomos į kiaurymes pistoleto rėme. Nuleistuke yra kiaurymės traukei dėl nuleistuko sujungimo su šūvio mechanizmu.

 

 

Kovinė spyruoklė reikalinga dužiklio svirties ir nuleistuko traukės aktyvavimui. Plačioji spyruoklės plunksna veikia dužiklį, siauroji plunksną, veikia svirtį, nuleistuko ir dužiklio traukę, vidurinėje dalyje - anga, skirta spyruoklei užmauti ant iškilimo su sriegine kiauryme rankenos pagrinde.

 

 

Apatinė kovinės spyruoklės dalis yra dėtuvės fiksatorius. Plačiosios plunksninės kovinės spyruoklės išlinkimas skirtas tam, kad nustatytų dužiklį į padėtį "saugu". Kovinė spyruoklė yra pritvirtinta prie rankenos pagrindo fiksatoriumi. Rankena - varžtu  pridengia šoninius pistoleto rėmo langus ir užpakalinę sienelę, kad būtų patogiau laikyti ginklą rankoje. Kiaurymė varžtui, kuris pritvirtina rankeną prie rankenos pagrindo/rėmo, kilputė, pistoleto dirželiui prisegti. Grioveliai, laisvam rankenos judėjimui pagrindu. Užpakalinėje sienelėje - išpjova dėtuvės fiksatoriui. Varžto kiaurymėje įstatyta metalinė įvorė, skirta varžto galvutės fiksavimui nuo savaiminio atsipalaidavimo. Rankena gaminama iš plastiko.

 

 

Rankenos varžtas skirtas rankenos ir fiksatoriaus ant rankenos pagrindo tvirtinimui. Jis turi galvutę atsuktuvui ir srieginę dalį. Spynos sulaikiklis sulaiko spyną užpakalinėje dalyje, po to kai baigiasi visi šoviniai dėtuvėje.

 

 

Priekinėje dalyje - išsikišimas spynos sulaikymui galinėje padėtyje. Mygtukas su įpjovomis spynai atlaisvinti nykščio paspaudimu. Užpakalinėje dalyje - kiaurymė, skirta kairiosios ašelės ir kumštelio sujungimui. Viršutinėje dalyje - reflektorius, skirtas tūtelių (šovinių) atsimušimui ir išmetimui į išorę pro langelį spynoje.

Spynos sulaikiklis priekinę dalimi įstatomas į išpjovą, esančia kairėje rėmo sienelės pusėje.

Dėtuvė skirta aštuoniems šoviniams. Jį susideda iš korpuso, šovinių padavėjo, padavėjo spyruoklės ir dangtelio.

 

 

Dėtuvės korpusas jungia visas dėtuvės dalis. Viršutiniai korpuso šoninių sienelių kraštai (kreipiančiosios) yra užlenkti į vidų, kad fiksuotų šovinius ir padavėją, o taip pat spynos pagalba nukreiptų šovinius į lizdą. Šoninėse sienelėse išpjauti langeliai, kad sumažinti dėtuvės svorį, taip pat būtų matyti šovinių kiekis dėtuvėje. Apačioje - užlenktos briaunos dėtuvės dangteliui, išsikišimas dėtuvės fiksatoriui, išpjova laisvam kairės dėtuvės dangtelio sienelės judėjimui, lovelis padavėjo krumpliui.

 

Padavėjas yra skirtas tam, kad paduotų/tiektų šovinius. Turi du atlenktus galus, kad nukreiptų padavėjo judėjimą dėtuvės korpuse. Viename iš padavėjo atlenktu galu iš kairės pusės yra krumplys spynos sulaikytojo įjungimui, pasibaigus šoviniams dėtuvėje.

 

 

 

Padavėjo spyruoklė skirta pakelti į viršų šovinių padavėją su šaudmenimis, šaudant. Apatinis spyruoklės galas atlenktas tam, kad uždarytų dėtuvės dangtelį.

 

Dėtuvės dangtelis turi tarpelį atlenktam (apatiniam) šovinių padavėjo spyruoklės galui įstatyti. Taip pat angas, ​​kuriomis spyruoklė užmaunama ant lenktų dėtuvės korpuso briaunų.

 

 

 

Pistoleto Makarov PM šovinys

 

9 mm pistoleto šovinį (pav.44) sudaro: šovinio tūtelė, kapsulė, parako užtaisas, kulka.

 

 

Tūtelė kapsulei, parako užtaisui ir kulkai įstatyti, kapsulė ir kulka. Šūvio metu tūtelė sulaiko dujų išsiveržimą iš vamzdžio kanalo per šovinio lizdą (atgal).

Tūtelės apačioje yra lizdas kapsulei, priekalas, per kurį muštukas įdaužia kapsulę, dvi skylutės viduje, per kurias iki parako užtaiso prasiskverbia smogiamojo mišinio liepsna nuo kapsulės. Iš išorės tūtelės apačioje yra apskrita įpjova - briauna, reikalinga tūtelės išmetėjo kabliukui užsikabinti.

Užtaisą sudaro piroksilininis bedūmis parakas.

Kapsulė reikalinga tam, kad uždegtų parako užtaisą. Kapsulė susideda iš žalvario dangtelio su įpresuotu į jį sprogstamuoju mišiniu ir folijos skrituliuko dangteliu, pridengiančio šį mišinį. Šūvio mechanizmui (muštukui) smogus, šis mišinys užsidega. 

Kulką sudaro bimetalo apvalkalas, kuriame yra įpresuota plieninė šerdis. Tarp kulkos apvalkalo ir plieno šerdies - švino užpildas. Į pistoleto dėtuvę įstatomi 8 šoviniai. Dėtuvės užtaisymas vyksta rankų pirštais.

 

PISTOLETO DALIŲ IR MECHANIZMŲ DARBAS

Pistoleto dalių ir mechanizmų, iki užtaisymo, pozicija.

 

 

Spyna, veikiama grįžtamosios spyruoklės, yra priekinėje dalyje. Spynos taurelė remiasi į vamzdžio išpjovą, tokiu būdu vamzdis yra užrakintas laisva spyna. Išilginiai spynos išsikišimai į vidų įeina į išpjovas, prasidedančias užpakalinėje rėmo dalyje. Spyna su rėmu užrakinama saugiklio briauna.

 Dužiklis, veikiamas plačiosios kovinės spyruoklės, nuleistas ir remiasi priekine plokštuma taip, kad negali judėti toliau į priekį paveikiant muštuką (saugiklis įjungtas).
Dėtuvė įdėta į rankenos pagrindą. Šovinių padavėjas viršutinėje padėtyje ir remiasi į spynos keterą. 

Pistoleto užtaisymui būtina: užpildyti dėtuvę šaudmenimis, įstatyti dėtuvę į rankenos pagrindą, išjungti saugiklį (pasukti vėliavėlę žemyn), atitraukti spyną į galinę padėtį ir staiga atleisti.

 

Pripildant dėtuvę šoviniais, jie gula tiektuve vienas ant kito, nuspausdami  šovinių padavėjo/tiektuvo spyruoklę žemyn. Pildant dėtuvę šoviniais, tiektuvo spyruoklė susispaudžia, o šaudant kelia/paduoda šovinius aukštyn. Užpildant dėtuvę šaudmenimis, viršutinis šovinys fiksuojamas užlenktais dėtuvės korpuso kraštais. Įstačius užtaisytą dėtuvę į rankenos pagrindą, dėtuvės fiksatorius užšoka už išsikišimo sienelėje ir sulaiko dėtuvę rankenos pagrinde. Viršutinis šovinys remiasi į spynos keterą. Šovinių padavėjas apačioje, jo krumplys neveikia spynos sulaikytojo.

 

 

Išjungiant saugiklį (pasukant vėliavėlę) saugiklio išsikišimas pakyla ir atlaisvina eigą dužikliui paveikiant muštuką. Pasukus saugiklį, jo kabliukas, išeidamas iš dužiklio išėmos, atlaisvina jį, tai užtikrina laisvą jo atlenkimą. Atbrailos išsikišimas ant saugiklio ašies atlaisvina griebtuvą, kuris nusileidžia žemyn, veikiamas spyruoklės, o saugiklio ašelės nosis atsistoja prieš saugiklį.

Atitraukus spyną atgal, štai kas įvyksta:

Spyna, judėdama išilgai rėmo, pasuka nuleistuką. Griebtuvas, veikiamas spyruoklės, užsikabina savo nosimi už dužiklio užtaisytojo. Spynos judėjimą atgal riboja nuleistuko  ketera. Grįžtamoji spyruoklė yra labai suspausta.

Gaidukas, sukant jį priekine žiedinės išpjovos dalimi, perstumia nuleistuko traukę su užvedimo svirtimi į priekį ir šiek tiek į viršų. Pasėkoje, nuleistukas pastatomas į kovinę padėtį.

 Šovinių padavėjas, veikiamas padavėjo spyruoklės, pakelia šovinius į viršų taip, kad viršutinis šovinys patenka prieš spynos stūmėją. 

Atleidžiant spyną, grįžtamoji spyruoklė nustumia ją į priekį link vamzdžio žiočių. Judėdama išilgai rėmo grioveliais, spyna nustumia viršutinį šovinį dėtuvėje į šovinio lizdą vamzdyje. Šovinys, slysdamas lenktomis šoninėmis dėtuvės korpuso sienelėmis, vamzdžiu ir apatine lizdo dalimi, įeina į lizdą ir priekine tūtelės nuopjova  remiasi į lizdo įlinkimą. Vamzdžio kanalas uždarytas laisva spyna. Antrasis šovinys, veikiamas padavėjo/tiektuvo spyruoklės, pakyla į viršų ir remiasi į spynos keterą.

Kai spyna pasiekia kraštutinę priekinę padėtį ir nusiunčia šovinį į lizdą, išmetėjo kablys užsikabina už tūtelės žiedinio griovelio.

Nuleistukas, paruoštas sekančiam šūviui.

 

 

Pistoleto detalių ir mechanizmų darbas, pasibaigus šoviniams dėtuvėje.
Pasibaigus visiems šoviniams dėtuvėje, šovinių padavėjas/tiektuvas savo krumpliu pakelia spynos sulaikiklio priekinę dalį. Spyna, remdamasi savo krumpliu į spynos sulaikiklio išsikišimą, lieka galinėje padėtyje. Dužiklis atlaužtas. Tiektuvo spyruoklė mažiausiai suspausta. Spyna lieka galinėje padėtyje ir net po dėtuvės ištraukimo iš pistoleto pagrindo, laikydamasi užsikabinusi ant spynos sulaikiklio. Spyna atsilaisvina nuo spynos sulaikiklio (esant išimtai arba įdėtai dėtuvei), suspaudžiant nykščiu mygtuką ir grįžtamos spyruoklės veikiama nuslenka vamzdžio žiočių link.

Trikdžiai, šaudant iš pistoleto ir jų pašalinimas.

Pistoletas (tinkamai su juo elgiantis), dėmesingai prižiūrint ir saugant, yra patikimas ir saugus ginklas. Tačiau po ilgo naudojimo, dalių ir mechanizmų nusidėvėjimo, o dažniausiai neatsargiai   elgiantis ir neatidžiai prižiūrint ginklą, gali atsirasti trikdžiai, šaudant. Siekiant išvengti pistoleto šaudymo trikdžių ir užtikrinti patikimumą reikia: teisingai parengti ginklą šaudymui, laiku ir laikantis visų taisyklių, tikrinti, valyti ir sutepti. Būtina ypač  atidžiai stebėti dirbančių dalių švarą ir sutepimą, laiku atlikti remontą, prieš šaudymą, patikrinti šovinius. Sugadintų (neteisingai saugant), surūdijusių ir purvinų šovinių nenaudoti, saugoti nuo smūgių ir purvo (oksidacijos). Jeigu prieš šaudymą pistoletas buvo ilgą laiką šaltyje, prieš užtaisant, kelis kartus energingai atitraukti spyną ir ją paleisti.

Jeigu šaudymo metu atsiranda trikdžiai, juos būtina pašalinti vėl užtaisant pistoletą (patraukti ir atleisti spyną). Jeigu iš naujo užtaisius, trikdžiai lieka, būtina išsiaiškinti priežastį ir ją pašalinti, kaip parodyta žemiau.

Trikdžiai. Jų priežastys. Pašalinimo būdai. 

Užsikirtimas. Spyna priekinėje padėtyje, gaidukas nuleistas, tačiau šūvio nebuvo:

1. Šovinio kapsulė nesuveikia. Iš naujo užtaisykite pistoletą (pakeičiant kitu šoviniu) ir tęskite šaudymą. 

2. Sutirštėjęs tepalas arba užsiteršęs muštuko (šūvio mechanizmas) kanalas. Apžiūrėkite ir išvalykite ginklą. 

3. Ne visiškai prisuktas rankenos varžtas (pistoletuose be kovinės spyruoklės fiksatoriaus). Įsukite rankenos varžtą iki galo. 

4.  Maža dužiklio arba muštuko eiga. Nusiųskite ginklą į dirbtuvę.

5. Spyna nepilnai uždengia šovinį. Spyna sustojo, nepasiekusi priekinės pozicijos (vamzdžio žiočių). Valyti ginklą, patikrinti šovinių tinkamumą.

Nuleistuko mechanizmas neveikia:

{C}1.      {C}Užteršta dėtuvė, rėmo grioveliai ir spynos taurelė.

{C}2.      {C}Pastumti spyną į priekį ranka ir tęsti šaudymą. Apžiūrėkite ir išvalykite pistoletą.

{C}3.      {C}Sunkiai juda tūtelių išmetėjas dėl spyruoklės ir kumštelio užsiteršimo.

Nepaduoda arba sunkiai juda šovinys iš dėtuvės į lizdą.

Spyna yra priekyje, tačiau šovinio dėtuvėje nėra.  Spyna sustojo savo pusiaukelėje kartu su šoviniu, neįstūmusi jo į šovinio lizdą vamzdyje.

Trikdžių priežastys: dėtuvės ir judančių pistoleto dalių užsiteršimas. Būtina išvalyti pistoletą ir dėtuvę, vėl užtaisyti pistoletą (pertraukiant spyną) ir tęsti šaudymą.

Norint išlaikyti šaudmenų patikimumą, būtina apžiūrėti šovinių pakuotę, nustatyti pagaminimo datą, apžiūrėti šovinius vizualiai, įsitikinti ar šoviniai nedeformuoti. Būtina patikrinti ar pirštais neišsitraukia iš tūtelės kulka. Jeigu šoviniai apaugę žaliomis apnašomis ar rūdimis, jie turėtų būti sausai nuvalyti švaria šluoste. Dėl šaudmenų netinkamumo gali atsirasti šaudymo iš pistoleto sutrikimai.

 Pistoletas visada turi tinkamai paruoštas šaudymui. Tam reikalui ginklas ir aksesuarai turi būti nepriekaištingai švarūs, laikomi tam pritaikytose vietose (uždarose spintose, stalčiuose, seifuose) apžiūrėti jį kiekvieną dieną. Laikyti ginklą, dėtuvę ir šovinius atskirai, sausoje tam skirtoje vietoje (paletėse) dėžutėse. 

 

Parengė 

Edvrdas Pavilonis

Kopijuojant nuoroda į tinklapį www.gunstalk.lt būtina

[SMITH WESSON MP 40C 0]

puikus patikimas ginklas,pakankamai lengva saudyti taikliai ir greitai ,is arti zinoma,del nedideles atatrankos,kadangi sovinys silpnokas ,bet is 5 m per 5 cm storio lenta pramusa.pliusai,tai kad plonas ir nesunkus,lyginant su tuo paciu cz75,minusai tai kad apkaba 8 suviu,na baikalas 13 turi  bet ten kazkoks jau kitas zveris ne MAKAROVAS visai,    

[Donce211 0]

Baikalas tai cia butu IZH-71H?

[Edvardas 240]

Atvažiuokite į varžybas pažiūrėsite kaip su makarovu šaudoma 100 metrų  http://www.gunstalk.lt/topic/535-šaudymo-sporto-festivalis-rūdninkai-2013-11-02/?p=1121

[vovocka 116]

Ar būtų įmanoma organizuoti a'la treniruotę šaudymui su PM - norėčiau, kad kas labiau patyręs įvertintų daromas klaidas, pažertų patarimų. Kiek toks džiaugsmas kainuotų, kur būtų veiksmo vieta?

[Anastasija 97]

Galimybė tikrai yra Daugiau informacijos rasite čia: http://www.gunstalk.lt/topic/157-šaudymo-pratybos-lauko-šaudykloje-vilniuje-25-450-metrų-nuotoliuose/?p=1195

[Edvardas 240]

Busiu šeštadienį galėsim pasidalinti patirtimi

[GrazvydasP 0]

Kokiu vistik gamybos metu PM patikimiausias ?

[vovocka 116]

Mano žiniomis, grubiai skaičiuojant - nuo 1960 iki 1980. Iki 1960 vyko PM modifikavimai, kad būtų pašalintos klaidos, o nuo 1980 prasidėjo gamyba komercijai. Čia grubiai įvertinti metai. Gunstalk.ru, manau, galima rasti išsamesnės infos.

[GrazvydasP 0]

Man teko girdeti, kad butent nuo 1960m iki 1974m patys geriausi PM modeliai arba isvis PM gaminti Ryto Vokietijoje tai noretusi sita info, kad patvirtintu zinantys apie sita reikala nes planuoju isigyti butent PM tai nesinori "prasauti pro sali" su modifikacijos pasirinkimu. Aciu uz patarimus.

[Edvardas 240]

Geriausi PM yra nuo 1951 kadangi tuometinis vamzdžio resursas (pagal standarta) buvo 0,5mln šuviu veliau ginklo vamzdžiui buvo keliami per pus mažesni reikalvimai. Apie "MODIFIKACIJAS" apart PMM po 1991 metų nieko neteko girdėti... 

Iš savo patirties galiu teigti:

Turėjau Bulgarų gamybos - greitai sulūžo (pakeičiau dalis nuo rusiško ir pardaviau)

Turėjau Vokiečių gamybos (kai kuriose vietose padarytas preciziškiai, gražiau) - sulūžo ne greitai (pakeičiau dalis nuo rusiško ir pardaviau)

Turiu Rusų gamybos 1953 metu (ir dar kelis) - kol kas nesulūžo (ilgai jau:))

 

P.S.

Komercijai makarovus pradėjo gaminti nuo 1991 metų, IZ vadinosi

[vovocka 116]

PM'ui naudojate Barnaulio šaudmenis, ar S&B? Neteko girdėti, nuo kelintų metų sumažėjo reikalavimai vamzdžio resursui?

 

Dar vienas momentukas, liečiantis senesnius, nei 50 metų ginklus (maniškis PM'as - 1962 m. gamybos):

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS

ĮSTATYMAS

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.

 

 

 

PREKYBOS ANTIKVARIANIAIS DAIKTAIS TAISYKLĖS

 

2. Prekiauti antikvariniais daiktais gali juridiniai asmenys, gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas) išduotą pagal Licencijų prekiauti antikvariniais daiktais išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1572 (Žin., 2003, Nr. 116-5286; 2005, Nr. 98-3700), licenciją prekiauti antikvariniais daiktais.

 

Taip išeina, kad LGF'as tam tikra prasme prilyginamas ir antikvariato parduotuvei...

[Edvardas 240]

Reikia paskaityti dar vieną įstaytymą t.y. Ginklų kontrolės ir šaudmenų ten apie antikvariatą parašyta kitaip  

[vovocka 116]

Nepastebėjau, kad ten būtų minimas antikvariatas - bent jau toks žodis šiame įstatyme išvis nevartojamas. Yra paminėti senoviniai ginklai:

 

Senovinis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio modelis sukurtas iki 1870 metų.

 

Kadangi apart šaudymo retsykiais pasivaikštau su metalo ieškikliu, tai teko susipažinti su pavledosauginiais įstatymais. Va čia ir atkreipiau dėmesį į ginklų amžių...

[Edvardas 240]

Žinau , Bet taip jau yra, kad spresti kuris įstatymas "vyresnis" sprendžiame ne mes....

[GrazvydasP 0]

Aciu Edvardai uz info apie PM. Kaip sakant daug sviesos dabar inesei i mano tamsu kelia 

[vovocka 116]

Apie rusiškus ir ne tik ginklus, bei įvairią techniką yra labai fainos A. Potapovo knygos:

 

http://weaponland.ru/blog/boevoe_strelkovoe_nastavlenie_ot_nagana_do_aps/2009-09-08-33

 

http://www.shooting-ua.com/force_shooting/practice_book_28.htm

[vovocka 116]

PM sukūrimo istorija...  http://forum.guns.ru/forummessage/81/87214-2.html

 

Ir dar - nieko naujo, bet gal kam kas patiks... http://forum.guns.ru/forummessage/4/154.html

[all ex 788]

Geriausi yra Rusų PM iki 1991 m . gamybos .

Perkant toki tikrai " neprašausit pro šali " .

[Valdunia 1]

Labai daug ir išsamios informacijos.

 

http://pm9.ucoz.ru/index/ehvoljucija_pm/0-63

 

Čia dar jei kam būtų įdomu aprašyti PM gamyboje daromi pakitimai per ilgus metus.

 

http://www.gunclassics.com/makarov.html

 

Žymėjimai kur pagaminti.

 

Ir dar klausimas turintiems arba žinantiems, į ką atkreipti dėmesį perkant naudota makarova kitaip sakant gal būna kažkokios vietos kurios skyla kartais ar deformuojasi ar dar kasnors atsitinka, bet kai nežinai tai ir nepastebėtum. Kitaip sakant reikalingas naudoto PM pirkimo gidas.

[all ex 788]

Pistoletas ir jo dalys turėtu atrodyti taip.

 

 

[all ex 788]

 

Šis ginklas neturi įdaužų, išdilimų, įtrūkimu ir žinovų rankų prie jo prikišta nebuvo.

Tokį ginklą galima pirkti.

[all ex 788]

Aprašyti galimus defektus nesudarytu problemos - jų nėra daug ( PM yra vienas iš nedaugelių patikimiausiu pasaulyje ginklu). Bet ar Tau tai padės ? Pirkti bet koki naudotą daiktą reikėtu pasitelkus nusimanančių tose reikaluose žmogaus pagalbą, tik jis sugebės tinkamai apžiureti ir atrinkti perkama daiktą. Visumoj tikrai viskas kainotu pigiau.

[Vytautas Pavilonis 92]

Pistoleto Makarov veikimo schema...

 

 

[Virgilijus 35]

Įdomu,ar Ginklų Fonde dar yra PM-ų geram stovyje? Vis gundausi įsigyti.