Ar reikia šauliui mankštintis prieš treniruotes ir varžybas?

[Vaida 123]

Parengė Benita Vyšniauskaitė, LKKA

PRAMANKŠTOS NAUDA

Tarp Lietuvos šaulių ir trenerių yra nusistovėjusi nuomonė, kad geri rezultatai nepasiekiami, nes neturima pakankamai gero inventoriaus, finansavimo. Manyčiau, kad problemos ieškoti reikia paprastesniuose dalykuose.

Gal tiesiog reikia pradėti keisti požiūrį?

Ir vienas iš pavyzdžių galėtų būti – tinkamai pasirinkta mankšta?

Stebint besiruošiančius varžyboms kitų šalių sportininkus, nuostabą kelią tai, kad jie prieš savo startą atlieka specialius mankštos pratimus. Tuo tarpu, Lietuvos šauliai to nedaro.

Idomu, kodėl? Juk sporto specialistai nuo seno teigia, kad mankšta yra tiesus kelias į sėkmingą pasirodymą.

Šaudymo sporte pramankšta yra reikalinga, kad tinkamai parengti savo raumenyną ilgai trunkančiai veiklai, sureguliuoti kvėpavimą ir, derinant visus veiksmus, išlaikyti kūno padėties stabilumą.

• Ilgai trunkančiai šaulio veiklai reikia tam tikros, specialios raumenų įtampos / tam tikro raumenų tonuso. Raumenų tonusas – raumenų įtampa, kuri palaiko kūno padėtį, tai lengvo fiziologinio raumenų susitraukimo būsena statinės veiklos metu, kuri leidžia judėti, keisti padėtį.
  
• Ištvermė – organizmo atsparumas įvairiems vidiniams ir išoriniams veiksniams. Šaudyme skiriamos 6 rūšių ištvermės:
  
• Koordinacija – tai veiklos darna. Šaudyme koordinacija, tai žemiau išvardintų veiksmų derinimas tarp:
  
• parengties / stovėsenos, kad kūnas su ginklu (šaulys-ginklas sistema) nesvyruotu į šonus ir būtu kuo ekonomiškesnis,
  
• akių žvilgsnio nukreipimo į kryptuką ir taikiklį, o ne į taikinį,
  
• tolygaus spaudimo ir
  
• kvėpavimo.
  

MANKŠTOS NAUDA / POVEIKIS PARENGTUMUI / PRIEŠSTARTINEI BŪSENAI

Tik gerai pramankštinus raumenis galima pasiekti maksimalių rezultatų, nes pramankštos pratimų kompleksas padeda raumenis, sausgysles ir raiščius geriau aprūpinti krauju ir deguonimi. Jie tampa elastingesni, paslankesni, geriau veikia ir tampa ne tokie pažeidžiami. Gera pramankšta labai padeda stiprinti nugarą. Net jei tuo metu nejaučiamas nugaros skausmas, reikia daryti pramankštos pratimus prieš pradedant treniruotę ir po jos.

Reguliarus raumenų tempimas pramankštos metu turi daug teigiamų savybių:

1. Mažina raumenų įtampą ir kūnas atsipalaiduoja;
   
2. Gerina koordinaciją, judesiai tampa lengvesni ir laisvesni;
   
3. Didina judesių amplitudę;
   
4. Saugo nuo traumų, (stuburo, kelio sąnarių);
   
5. Stiprina raumenų skaidulų tarpusavio jungtis, tai raumenį daro tvirtesniu ir pajėgesniu;
   
6. Paruošia veiklai, pranešama raumenims apie būsimą darbą (padidina kūno temperatūrą, padidina sąnarių paslankumą);
   
7. Padeda kūnui atsipalaiduoti nuo proto kontrolės, o tada jis juda „savaime“, nepriklausomai nuo mūsų;
   
8. Gerina kraujo ir limfos apytaką;
   
9. Gerina bendrą savijautą;
   
10. Lavina ištvermę;
    

Įvertinus aukščiau išvardintą pramankštos poveikį organizmui, manyčiau, kad pramankšta yra būtina ir tik nuo jos reikėtų pradėti kiekvieną treniruotę ir pasiruošimą startui. Sporto specialistai rekomenduoja pramankštai skirti ne mažiau kaip 10—15 minučių. Priklausomai nuo krūvio pramankštos metu ir atitinkamos organizmo reakcijos į pramankštą, šaudyti rekomenduojama tik po tam tikro laiko (pvz., po 15—20 min).

Pažymėtina, kad pramankšta turi ir psichologinę pusę! Atliekant pramankštą nusiraminama, atsipalaiduojama, mintys sutelkiamos į treniruotėje keliamus tikslus, būsimą startą. Prieš varžybas atliekant įprastus veiksmus, sportininkas nesąmoningai priartėja prie jam įprastų ir streso nekeliančių treniruočių sąlygų.

Jei sprotininkas atlieka pramankštą prieš kiekvieną treniruotę, tai, siekdamas kuo geresnių rezultatų varžybose, turėtų atkartoti tuos pačius veiksmus ir prieš startą. Manyčiau, kad gera pramankšta treniruotės pradžioje padėda jų siekti. Deja, ne visi Lietuvos šauliai žino šią taisyklę.

[Margarita 49]

Labai geras straipsnis! Ir gerai , kad pradedame apie tai kalbėti. Nes tai tikrai yra mūsų šaulių minusas. Aš pati pradėjau keisti savo požiūrį į pasiruošimą i tikrai įsitikinau, kad tai padeda. Tik aš interpretuoju pramankštą truputi savaip. Kad žinoti, kas tau tinka ir tikrai padeda, reikia daug bandyti. Vieni pratimai gali būti naudingi treniruotėje, o prieš varžybas - kitokie. Bandžiau mankštintis, bandžiau visai nieko nedaryti ir visais atvejais buvo ir gerų ir blogų rezultatų... o esme tame , kad reikia JAUSTI savo kūną. Jeigu ruošiesi varžybom ir jauti, kad nėra būtent "TO" tonuso kurio reikia, tada reiktų pasimankštinti. Aš pvz jei jaučiu gerai savo kūną, tai nevarginu jį mankštą. Bet pasiruošimą turi kiekvienas sau parinkti.

[Margarita 49]

Dar norėčiau pabrėžti, kad Lietuvoje mes labai mažai dėmesio skiriame bendram fiziniam pasiruošimui. Ir treneriai, ir mes patys pripratome, kad reikia daug treniruoti šaudymo techniką, bet labai retai teko girdėti, kad šauliai užsiima dar kitokiu sportu. Manau tai yra problema! Jaunimas daug laiko praleidžia treniruotėje, stovėdamas vienoje pozoje. Daugiausiai dirba tie patys raumenys, o visi kiti „tinginiauja“. Ne kartą teko girdėti iš 14 - 15 metų jaunimo , kad diagnozuotas stuburo iškrypimas. Na ir pačiai teko susidurti su tam tikromis problemomis. O juk visa tai dėl to , kad pamirštame apie viso kūno treniravimą! Šaudymas būtent tas sportas kur nėra amžiaus ribų! O ar galėsim mes šaudyti po 30 metų nejaučiant stuburo problemų??? Kas buvo Suomijoje stovykloje, žino, kad suomiai turi reguliarius patikrinimus ir šaudymo technikos ir bendro fizinio pasiruošimo! Teko kalbėti ir su sportininkais – jie reguliariai lanko sporto klubus ir lavina savo kūną visapusiškai. Gal mūsų problema, kad mes neturime sporto kompleksų, kur laisvai galėtų apsilankyti šauliai. Nevisi gali sau leisti papildomas išlaidas sporto klubui. Bet manau, reikia nors patiems daryti paprastas mankštas namuose!!!

[Egis 2]

Pilnai pritariu tokiai nuostatai ir dėstomam požiūriui. Gal tik klausimą reikėtų kreipti ne ta linkme "kaip prabangiai ir kur" žmogui tobulinti bendrą fizinį pasirengimą, tačiau "kaip ir kiek" tai daryti, kad tai būtų naudinga ir nekenktų sporto specifikai, o ypac atsižvelgiant į skirtingas amžių grupes. Su analogiška situaciją susidūriau ir savo pamėgtoje šaudymo atšakoje - praktiniame šaudyme. Problema - fizinio rengimo metodikos nebuvimas. Vaida manau neleis sumeluoti, kad pradžia buvo - šaudymo technikos tam tikrų klaidų paiešką, atvedusi pas ją, jos pagalba pas sporto psichologę A.Žemaitytę, o pastarosiosios vedini - pas A.Stanislovaitį. Reziumė - šiai dienai adaptuota fizinio ir psichologinio rengimo metodika, pritaikyta būtent šiai šaudymo atmainai (fizinis rengimas lavinant kojų raumenų greitumą ir galingumą tiesiog lauko, stadiono ar eilinės svarsčių kilnojimo salės sąlygomis). Nesakau, kad tai ką turime yra nugludinta iki blizgesio, tačiau turime tai, ką yra galimybė tobulinti toliau. Kokia praktinė nauda? - sumažėjusi traumų riziką ir pagerėjusi bendra savireguliacija ir fizinis pajėgumas. Kaip į tai žiūri kiti? - išplėtę akis iš nuostabos, kad kartu su šaudymo technikos lavinimu yra apjungtas ir fizinis rengimas. Ir šiai dienai, mūsų komandos varžybų diena prasideda visuomet lengvu prasibėgimu prieš startą. Todėl manyčiau, kad kryptingas fizinio rengimo metodikos parengimas būtų tiktai į naudą, žmonės žinotų ką ir kokiais kiekiais lavinti, nes kiekviena sporto šaka pasižymi tuo, kad lavinti reikia tik jai būdingas ir naudingas raumenų grupes. Jei kalbėti apie senus kulkininkų rengimo laikus - mano vienintelė fizinio rengimo patirtis - savarankiškas pritūpimų darymas stresui sumažinti, kadangi net važiuojant į sąjungines varžybas, jau nekalbu apie respublikines, jokio fizinio ar psichologinio rengimo nebuvo. Tebuvo viena - technikos šlifavimas ir analizavimas. Apie tai, kad pistoleto kilnojimas ar laikymas istiestoje rankoje būtų laikomas fiziniu rengimu - kalbėti būtų nedrasu. Spręndžiant apie kilusią diskusiją, situacija šioje srityje kaip matau nelabai pakitusi šiai dienai yra, nebent klystu...

[Vaida 123]

Situacija šiek tiek keičiasi , tačiau lėtokai. Sutinku, kad informacijos apie tai mažai. Būtent specifinės, šaudymui skirtos informacijos. Labai tikiuosi, kad šią spragą po truputį pildysime. Džiugu, kad susitikimai su įvairių krypčių specialistas nuvedė iki įdomių sprendimų ir, tikiuosi, gerų rezutatų